Karščiai, atostogos ir noras greitai rasti patrauklų pasiūlymą tampa palankia terpe interneto sukčiams. Vien birželį „Tele2“ interneto apsauga užblokavo daugiau nei 141 mln. kibernetinių grėsmių. Tarp pastebėtų sukčiavimo būdų – netikros vasaros prekių parduotuvės, suklastoti puslapiai su melagingomis sveikatos naujienomis ir pavojingos nuorodos, skirtos išvilioti mokėjimo ar asmens duomenis.
„Tele2“ duomenimis, praėjusį mėnesį su grėsmėmis susidūrė beveik 40 proc. interneto apsaugos paslaugą turinčių įrenginių. Taip pat aptikta beveik 450 tūkst. kenkėjiškų domenų, svetainių ir nuorodų.
Daugiausia – fišingo atakų
Tarp dažniausiai birželį blokuotų grėsmių dominavo fišingas – užfiksuota daugiau nei 95 mln. tokių atvejų. Fišingo metu sukčiai pasitelkia patikimai atrodančias žinutes, el. laiškus ar interneto svetaines, kad išviliotų slaptažodžius, banko kortelės duomenis ar kitą jautrią informaciją.
Per mėnesį „Tele2“ interneto apsauga taip pat blokavo daugiau nei 71 mln. su kenkėjiška programine įranga susijusių grėsmių, per 65 mln. bandymų pasiekti į nepatikimų šaltinių sąrašus įtrauktus adresus ir beveik 5,8 mln. pažeistų interneto svetainių.
„Su pavojingu turiniu galima susidurti atliekant visiškai įprastus veiksmus – ieškant prekės, skaitant naujienas ar spaudžiant žinutėje gautą nuorodą. Sukčiai stengiasi sukurti kuo patikimesnį vaizdą ir pasinaudoti akimirka, kai žmogus skuba, tikisi didelės nuolaidos ar informaciją vertina ne taip kritiškai“, – sako Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas.
Vasarą vilioja sezoninėmis prekėmis
Birželį pastebėtos netikros elektroninės parduotuvės, siūliusios įsigyti vandens pramogoms skirtų prekių ar lauko gultų. Tokie puslapiai gali atrodyti profesionaliai – juose pateikiamos prekių nuotraukos, patrauklios kainos ir tariami pirkėjų atsiliepimai.
Suvedus kortelės ir pristatymo duomenis, prekė pirkėjo dažniausiai nepasiekia, o pateikta informacija gali būti panaudota tolesniam sukčiavimui.
Kita pastebėta taktika – netikri puslapiai su melagingomis sveikatos naujienomis . Sensacingos antraštės nukreipia vartotojus į svetaines, kuriose reklamuojami abejotini produktai, pateikiami klaidinantys teiginiai arba prašoma įvesti asmens duomenis.
Pasak D. Drakicko, sukčiai dažnai prisitaiko prie sezono ir tuo metu aktualiausių žmonių poreikių.
„Vasarą žmonės aktyviau ieško laisvalaikio prekių, kelionių pasiūlymų ar sveikatos patarimų, todėl būtent šios temos tampa patogiu masalu. Kuo pasiūlymas aktualesnis ir labiau skatina veikti čia pat, tuo svarbiau neskubėti ir patikrinti, kas iš tiesų slypi už reklamos ar nuorodos“, – teigia „Tele2“ produkto vadovas.
Kaip apsisaugoti?
Prieš perkant nežinomoje elektroninėje parduotuvėje verta patikrinti jos adresą, kontaktinius duomenis, grąžinimo sąlygas ir nepriklausomus pirkėjų atsiliepimus. Įtarimų turėtų kelti neįprastai didelės nuolaidos, spaudimas pirkti čia ir dabar ar neįprasti atsiskaitymo būdai.
Netikėtai gautų nuorodų geriau nespausti – saugiau reikalingą svetainę atsidaryti savarankiškai. Taip pat rekomenduojama kiekvienai paskyrai naudoti skirtingą slaptažodį, įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją ir reguliariai atnaujinti įrenginių programinę įrangą.
Jeigu mokėjimo duomenys jau buvo pateikti sukčiams, reikėtų nedelsiant susisiekti su banku, užblokuoti kortelę ir patikrinti atliktas operacijas. Taip pat būtina pakeisti galimai atskleistus slaptažodžius ir apie sukčiavimo atvejį pranešti policijai. Jei įrenginyje buvo įdiegta nežinoma programa, ją reikėtų pašalinti, peržiūrėti suteiktus leidimus ir atlikti įrenginio saugumo patikrą.
Papildoma apsauga
„Tele2“ klientai gali naudotis interneto apsaugos paslauga, kuri tinklo lygmeniu automatiškai blokuoja prieigą prie žinomų kenkėjiškų svetainių ir pavojingų nuorodų, kol naudojamas „Tele2“ internetas. Įrenginyje nereikia diegti papildomų programėlių, keisti nustatymų ar rūpintis atnaujinimais – apsauga gali veikti telefone, planšetėje ar kitame prie mobiliojo interneto prijungtame įrenginyje.
„Technologinės priemonės gali sustabdyti dalį grėsmių dar prieš vartotojui atidarant pavojingą puslapį. Vis dėlto reikia nepamiršti ir žmogiško budrumo – prieš spaudžiant nuorodą, pateikiant mokėjimo duomenis ar skubant pasinaudoti pasiūlymu visada verta sustoti ir įvertinti, ar svetainė iš tiesų patikima“, – sako D. Drakickas.
About the Author
