Kai 21-erių Greta eina į prekybos centrą, koncertą ar net žiūri televizorių namuose, ji pirmiausia galvoja ne apie pramogą, o apie šviesą, garsus ir kvapus. Migrena ją lydi nuo ankstyvos vaikystės, o priepuoliai kartojasi nuo 8 iki 15 kartų per mėnesį. Specialistai pabrėžia, kad migrena nėra tiesiog stipresnis galvos skausmas, todėl jos nereikėtų nuvertinti ar ilgai malšinti vien nuskausminamaisiais.
Greta migrena serga jau 16 metų. Ji sako, kad ligos įtaka juntama ir tarp priepuolių – tenka nuolat stebėti aplinką, vengti dirgiklių ir planuoti net paprasčiausias veiklas. „Migrena mane veikia ne tik tomis dienomis, kai labai skauda. Net ir tarp priepuolių turiu galvoti, kas gali išprovokuoti skausmą – šviesa, garsai, kvapai ar fizinis krūvis“, – pasakoja Greta.
Dėl to ji nuolat nešioja akinius nuo saulės, triukšmingose vietose naudoja ausų kištukus, o prieš eidama į naują vietą įvertina, ar ten nebus per daug dirgiklių. „Didžiausias provokatorius man yra šviesa, ypač blyksinčios šviesos. Dėl to tenka riboti renginius, koncertus ar net tam tikras televizijos transliacijas“, – sako ji.
Nematoma liga nereiškia, kad jos nėra
Greta sako, kad vienas sunkiausių dalykų – aplinkinių nesupratimas. Mokykloje migrena dažnai buvo priimama kaip paprastas galvos skausmas, nors priepuolio metu ją gali lydėti ne tik skausmas, bet ir regėjimo ar jutimų sutrikimai.
„Žmonės galvoja, kad atsigersi vandens, pamiegosi ir pagerės. Bet migrena yra neurologinė liga, kuri paveikia visą kūną. Skausmo metu man gali dingti matymas dešinėje akyje, nutirpti viena pusė, o visa aplinka pradeda erzinti“, – dalijasi Greta.
Daugiau supratimo ji pajuto tik universitete, kur atsirado galimybė studijuoti pritaikytomis sąlygomis. Vis dėlto Greta sako, kad apie nematomas ligas visuomenėje vis dar kalbama per mažai. „Nematoma liga nereiškia, kad jos nėra. Aš su ja gyvenu kiekvieną dieną ir jaučiuosi kontroliuojama savo ligos“, – tikina mergina.
Migreną išduoda ne vien skausmo stiprumas
„Meliva“ klinikos šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžia, kad migrena nėra tiesiog stipresnė įtampos tipo galvos skausmo forma, o specifinis neurologinis sutrikimas.
„Migrenai būdingas pulsuojantis, tvinksintis, dažnai vienoje galvos pusėje jaučiamas skausmas. Jis stiprėja judant – lipant laiptais, lenkiantis ar net keičiant kūno padėtį. Todėl žmonės dažnai ieško pozos, kurioje galėtų gulėti ir kuo mažiau judėti“, – aiškina gydytoja.
Pasak jos, migrenos skausmas gali trukti nuo kelių valandų iki kelių parų. Jį neretai lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, garsui, kartais ir kvapams. Kai kuriems žmonėms prieš priepuolį pasireiškia aura – regėjimo mirgėjimas, „aklos dėmės“, rankų ar veido tirpimas, kalbos sutrikimai.
„Įtampos tipo galvos skausmas dažniausiai būna kitoks – labiau spaudžiantis, abipusis, primenantis lanką aplink galvą, o judėjimas jo paprastai taip stipriai nepablogina. Be to, jam nebūdingas stiprus pykinimas ar ryškus jautrumas aplinkai“, – pažymi J. Dūdienė.
Susitaiko su skausmu
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad į vaistinę ateina pacientai, kurie su dažnais galvos skausmais jau yra susigyvenę. Jie žino, kokie nuskausminamieji jiems padeda, tačiau į gydytoją nesikreipia, nors skausmai kartojasi metų metus.
„Lietuvoje 2023 metais migrena buvo diagnozuota 24 tūkst. gyventojų, tačiau neabejoju, kad sergančiųjų yra daugiau. Žmonės atranda jiems tinkančius nuskausminamuosius ar būdus, kurie palengvina būklę priepuolio metu, ir į medikus nesikreipia“, – sako vaistininkė.
Tokiais atvejais svarbu ne tik išduoti vaistą, bet ir pasiteirauti, kaip dažnai skauda galvą, kiek suvartojama nuskausminamųjų, ar priepuoliai nepakito, ar nėra pykinimo, jautrumo šviesai, garsui ar kvapams. „Dažnas nuskausminamųjų vartojimas gali sukelti nepageidaujamą poveikį organizmui ir ilgainiui pats prisidėti prie galvos skausmų problemos. Todėl svarbu ne vien malšinti kiekvieną priepuolį, bet ir ieškoti tinkamo gydymo“, – pabrėžia K. Šnirpūnienė.
Kada vizito pas gydytoją nebeatidėti
Pasak J. Dūdienės, į gydytoją būtina kreiptis, kai galvos skausmas tampa labai stiprus, pasikeičia įprastas jo pobūdis, atsiranda neurologinių simptomų, sąmonės pokyčių, stiprus pykinimas ar vėmimas. Taip pat – kai priepuoliai dažnėja, trukdo mokytis, dirbti ar gyventi įprastu ritmu.
„Šeimos gydytojas gali diagnozuoti migreną, kai simptomai būdingi ir eiga nėra sudėtinga. Tačiau jei įtariama lėtinė migrena, netipinė aura, migreninės komplikacijos ar galvos skausmas dėl perteklinio vaistų vartojimo, pacientas siunčiamas neurologui“, – sako ji.
J. Dūdienės teigimu, kai priepuoliai dažni, gali būti skiriamas profilaktinis migrenos gydymas – kasdien vartojami vaistai mažina atakų skaičių. Sudėtingesniais atvejais neurologai gali parinkti biologinę terapiją. „Tinkamai pritaikius gydymą, žmogaus gyvenimo kokybė gali reikšmingai pasikeisti. Pacientai neretai apgailestauja tik dėl vieno – kad nesikreipė anksčiau“, – sako gydytoja.
Kai liga sunkiai prognozuojama, žmonės ima atsisakyti kelionių, renginių, ieško lankstesnio darbo. „Gyvenimas ima suktis aplink klausimą: o kas, jei priepuolis prasidės dabar? Net tarp priepuolių kai kurie žmonės jaučia nuovargį, koncentracijos sunkumus, vadinamąjį migreninį šešėlį. Dėl to gali kilti nerimas, socialinė izoliacija, konfliktai darbe ar studijose“, – pažymi J. Dūdienė.
Vieni vaistai netinka visam gyvenimui
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pastebi, kad dalis pacientų ilgai vartoja tuos pačius vaistus, nors jų būklė jau būna pasikeitusi. Jei priepuoliai dažnėja arba vaistai veikia prasčiau, būtina pasakyti gydytojui.
„Migrenai gydyti gali būti skiriami specifiniai vaistai, tarp jų – triptanų grupės preparatai. Jie skirti migrenos priepuoliui malšinti ir gali padėti sumažinti ne tik skausmą, bet ir kitus simptomus, pavyzdžiui, pykinimą ar jautrumą šviesai. Vis dėlto tinkamiausią gydymą parenka gydytojas, įvertinęs priepuolių dažnį, gretutines ligas ir kitus vartojamus vaistus“, – pasakoja K. Šnirpūnienė.
Sergantiems migrena ji rekomenduoja vesti priepuolių dienoraštį, kuriame žymėtų, kada prasidėjo skausmas, kiek truko, koks buvo intensyvumas, kokie vaistai vartoti ir kas jį išprovokavo.
„Migreną gali provokuoti stresas, alkis, miego trūkumas, alkoholis, rūkymas, hormoniniai pokyčiai ar tam tikri maisto produktai. Tačiau šie veiksniai ne visada veikia vienodai – tai, kas vieną dieną išprovokuoja priepuolį, kitą gali nesukelti nieko. Dienoraštis padeda pastebėti dėsningumus ir gydytojui įvertinti gydymo efektyvumą“, – teigia vaistininkė.
About the Author
