Infliacija ir augantys veiklos kaštai išlieka vienu didžiausių iššūkių smulkiajam verslui Baltijos šalyse. Labiausiai šį spaudimą jaučia Estijos įmonės, tačiau Lietuvoje augantis darbo užmokestis verslui tampa didesniu iššūkiu nei kaimyninėse šalyse, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. Kaip tokiomis sąlygomis stiprinti verslo finansinį atsparumą, komentuoja „Luminor“ banko verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.
Kylančias kainas ir augančius veiklos kaštus kaip vieną veiksnių, galinčių turėti didžiausią neigiamą poveikį įmonės pajamoms iki metų pabaigos, išskyrė 30 proc. Lietuvos smulkiojo verslo įmonių. Latvijoje taip teigė 35 proc., Estijoje – 42 proc. respondentų. Lietuvoje taip pat 30 proc. įmonių mini energijos ir degalų kainas, 23 proc. – darbo jėgos kaštus, dar tiek pat – pakitusį klientų elgesį.
„Smulkiajam verslui infliacija dažnai reiškia ne vien brangesnes žaliavas ar paslaugas. Ji persikelia į darbo užmokesčio lūkesčius, patalpų išlaikymą, transportą, energiją, skaitmeninius įrankius ir kasdienes operacijas. Didelėms įmonėms tokį spaudimą paprastai lengviau paskirstyti, o smulkiajam verslui net ir kelių sąnaudų eilučių augimas gali sumažinti pelningumą“, – teigia D. Tamašauskas.
Didėjančios verslo išlaidos atsispindi ir kainodaros planuose. Lietuvoje 37 proc. smulkiųjų verslų šiemet planuoja kainas kelti daugiau nei 5 proc., dar 13 proc. – iki 5 proc. Kainų nekeisti planuoja 31 proc. įmonių, o 18 proc. teigia, kad spręsti dar per anksti. Pagrindinė tokio sprendimo priežastis Lietuvoje – augantys kaštai, kuriuos įvardijo 48 proc. respondentų. Darbo jėgos kaštus kaip pagrindinę kainų keitimo priežastį išskyrė 23 proc. Lietuvos įmonių, Latvijoje – 12 proc., Estijoje – 19 proc.
Pirmiausia – aiškus pinigų srautų planavimas
D. Tamašausko teigimu, vienas svarbiausių finansinio verslo atsparumo elementų yra aiškus pinigų srautų planavimas. Smulkusis verslas turėtų reguliariai vertinti, kada įmonę pasiekia pajamos, kada reikia atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais ir valstybe, taip pat kuriam laikui pakaktų turimų rezervų, jei pardavimai laikinai sumažėtų.
„Kai kaštai auga, vien mėnesio rezultato nebepakanka. Verslui svarbu matyti bent kelis mėnesius į priekį – kokios išlaidos artėja, kurios sąskaitos gali vėluoti, kokie sezoniniai svyravimai laukia. Jei pinigų įplaukos ir išlaidos nesutampa laike, net ir pelningam verslui tai gali kelti įtampą“, – teigia jis.
Pasak „Luminor“ banko verslo klientų skyriaus vadovo, įmonėms rekomenduotina būti pasiruošusioms veikti tokiais baziniais scenarijais: kas būtų, jei pardavimai sumažėtų 10–20 proc., tiekėjai pakeltų kainas, o klientai pradėtų vėluoti atsiskaityti. Tokie planai leidžia greičiau priimti sprendimus ir išvengti pavėluotos reakcijos į pokyčius.
Kainodarą verta peržiūrėti reguliariai
Augant kaštams, dalis verslų vengia kelti kainas, baimindamiesi prarasti klientus. Vis dėlto, pasak D. Tamašausko, kainodaros neperžiūrėjimas taip pat gali būti rizikingas – ypač tuomet, kai sąnaudos kyla kelis ketvirčius iš eilės.
„Kainų keitimas neturėtų būti impulsyvus ar daromas tik tada, kai verslas jau patiria nuostolį. Geriau kainodarą peržiūrėti reguliariai ir įvertinti, kurie produktai ar paslaugos vis dar pelningi, o kurie tik generuoja apyvartą. Kartais pakanka ne bendro kainų didinimo, o tikslesnio asortimento, nuolaidų ar paslaugų paketų peržiūrėjimo“, – detalizuoja jis.
Svarbu įsivertinti ir tai, kokią vertę klientui kuria konkretus produktas ar paslauga. Jei verslas gali aiškiai įvardyti kokybę, patogumą, greitį ar kitą naudą, kainos pokytį klientams priimti paprasčiau.
Efektyvumas gali būti svarbesnis už taupymą
Dar vienas būdas didinti verslo atsparumą augantiems kaštams – peržiūrėti, kaip efektyviai veikia kasdieniai procesai. Apklausos duomenimis, per artimiausius 12 mėnesių į verslo plėtrą ar technologinius pokyčius planuoja investuoti 29 proc. Lietuvos smulkiųjų verslų, tačiau 46 proc. to daryti neketina, o 24 proc. dar nėra apsisprendę.
Pasak D. Tamašausko, efektyvumo didinimas nebūtinai reiškia dideles technologines investicijas. Smulkiajam verslui dažnai pakanka peržiūrėti procesus, automatizuoti pasikartojančias užduotis, tiksliau planuoti atsargas ar atsisakyti mažai vertės kuriančių veiklų.
„Taupymas turi ribas. Jei verslas tik mažina išlaidas, ilgainiui gali nukentėti paslaugos kokybė, darbuotojų motyvacija ar augimo galimybės. Todėl svarbu ieškoti ne vien kur išleisti mažiau, bet ir kur tas pats euras gali sukurti daugiau vertės“, – pažymi ekspertas.
Rezervas suteikia laiko sprendimams
Finansinis rezervas smulkiajam verslui leidžia ramiau derėtis su tiekėjais, planuoti kainų pokyčius ar priimti kitus svarbius sprendimus, o ne veikti vien reaguojant į trumpalaikį spaudimą.
„Smulkiajam verslui atsparumas nereiškia, kad kaštų augimas nebus skausmingas. Tai reiškia, kad įmonė turi aiškų vaizdą, kur uždirba, kur praranda maržą ir kokių veiksmų imsis pasikeitus situacijai. Kuo anksčiau verslas pradeda tokią finansinę higieną, tuo daugiau pasirinkimų turi tada, kai aplinka tampa sudėtingesnė“, – teigia D. Tamašauskas.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu 2026 m. gegužės 19–29 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta po 250 smulkiojo verslo įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų, vadovų.
About the Author
