Tvarumas daugeliui asocijuojasi su gamtosauga, klimato pokyčiais ir panašiais klausimais, tačiau, pasak Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto dėstytojos, socialinių mokslų daktarės Ievos Adomaitytės-Subačienės, tvarumas nebėra tik klimato kaitos tema. Jis aprėpia darnios plėtros klausimus.
„Lietuvos ir kitų Europos šalių visuomenėms senstant, netrukus teks spręsti demografijos, socialinės nelygybės, miestų plėtros, migracijos, psichologinės gerovės, bendruomenių atsparumo, dirbtinio intelekto poveikio ir panašias problemas. Tai – iššūkiai, su kuriais susidurs ateities specialistai“, – sako tyrėja. Todėl prieš metus VU Filosofijos fakultete startavo dr. I. Adomaitytės-Subačienės vadovaujama tarptautinė Tvarumo ir ateities visuomenių (angl. Sustainability and Future Societies) studijų programa. Ją kuriant buvo remtasi Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarke, kurioje tvarumas apibrėžiamas kaip gyvenimo ir veikimo būdas, siekiant saugoti esamus išteklius ateities kartoms.
Socialinis tvarumas reiškia pagarbą žmogaus teisėms
„Tvarumas yra sudėtinis reiškinys, stovintis ant trijų atramų. Akivaizdžiausias yra gamtosauginis aspektas, bet dažnai pamirštama apie socialinę tvarumo reikšmę, susijusią su žmogaus teisėmis, bendruomenių įtraukimu, lyčių lygybe ir panašiais klausimais. Trečiasis aspektas – skaidrumas: kaip organizacijos – verslo, nevyriausybinės ar valstybinės viešųjų paslaugų įmonės – yra valdomos ir kokie čia galėtų būti geriausi sprendimai.
Socialinis tvarumas reiškia pagarbą žmogaus teisėms ir įvairių, ypač pažeidžiamų, žmonių integravimą į tai, ką apibendrintai vadiname socialine gerove. Kad produktai, paslaugos ir kitos gėrybės būtų prieinami įvairioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, žmonėms su psichosocialiniais ar mokymosi sutrikimais. Antai, mūsų studijose kalbame apie tvarius miestus: ne tik apie aplinką ir aplinkosaugines problemas – infrastruktūrą ir pan., bet ir apie tai, kaip miestai yra arba turėtų būti organizuoti, kad įtrauktų į socialinį gyvenimą įvairias žmonių grupes ir sukurtų jiems galimybes dalyvauti bendruomenės veiklose“, – pasakoja dr. I. Adomaitytė-Subačienė.
Vienas opiausių iššūkių – senstanti visuomenė
Vienas opiausių iššūkių šiuo metu yra senstanti visuomenė, tačiau stebint dabarties demografines tendencijas visiškai tiksliai numatyti, kur jos nuves ateityje, neįmanoma. Tačiau įmanoma išmokyti metodų, pavyzdžiui, vadinamojo dizainu grįsto mąstymo, kurie įgalintų inicijuoti pokyčius. „Apibendrintai kalbant, skatiname tapti studentus ateities pasaulio kūrėjais“, – sako dr. I. Adomaitytė-Subačienė.
„Viena vertus, analizuojame reikšmingas dabarties tendencijas, tokias kaip gimstamumo krizė Lietuvoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse. Kita vertus, siekiame išmokyti teikti įrodymais grįstas rekomendacijas suinteresuotoms šalims, sprendimų priėmėjams – kalbu tiek apie socialinės politikos ir socialinės ekonomikos sritis, tiek apie verslo kompanijas“, – pasakoja programos vadovė.
Nuo demografijos iki dėmesio nusikaltimams socialinėje erdvėje
Kadangi Tvarumas ir ateities visuomenės yra sociologijos bakalauro programa, joje yra daug sociologijos dalykų, tokių kaip tyrimų metodai, įvadas į sociologiją, demografija, tačiau jais neapsiribojama. Diskusijos su socialiniais partneriais paskatino plėsti žvilgsnį ir įtraukti kursą apie Europos Sąjungos socialinę politiką, socialines paslaugas ir žmonių gerovę, aprėpiant vadinamosios sidabrinės ekonomikos problemas.
„Taip pat dėstomas kursas apie socialines inovacijas ir antreprenerystę, rengiamos projektų valdymo dirbtuvės, kalbama apie bendruomenių įtraukimą. Studentai mokosi tyrimų metodologijų – kaip rinkti patikimus duomenis ir formuluoti įrodymais grįstus sprendimus. Skiriamas dėmesys technologijoms ir DI įrankiams, mokant įvertinti, kaip šiuolaikinės technologijos veikia visuomenės gerovę. Aptariame nusikaltimus skaitmeninėje erdvėje, įskaitant socialinę mediją“, – pasakoja dr. I. Adomaitytė-Subačienė.
„Esame kiek kitokie nei tradicinė akademinė programa – nemažą studijų dalį sudaro interaktyvios praktinės dirbtuvės, kurias organizuojame su socialiniais partneriais tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio“, – sako dėstytoja.
Aktualu ir lietuviams
Nors programa dėstoma anglų kalba, tarp studentų yra ir lietuvių. „Pirmaisiais metais turėjome šešis lietuvius ir tikimės šiais metais sulaukti jų dar daugiau. Manyčiau, jiems ši programa padeda dar studijuojant įgyti tarptautinės patirties, kuri reikalinga ir Lietuvoje: vis daugiau tarptautinių įmonių ir verslų veikia Vilniuje, Kaune, kituose didžiuosiuose miestuose ir ne tik“, – įsitikinusi dr. I. Adomaitytė-Subačienė.
Ji pabrėžia ir tai, kad VU Filosofijos fakultetas turi ilgą tradiciją kiek kitokio – atviresnio, šiltesnio – bendravimo tarp dėstytojų, studentų ir administracijos, nei galbūt yra įprasta kitur. „Atvykę užsienio studentai išsyk pastebi laisvesnę atmosferą – gana neformalų bendradarbiavimo būdą. Mes išties esame atviri išgirsti kiekvieną – tai nėra tik gražūs žodžiai, tai realybė“, – sako dėstytoja.
About the Author
