Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė
Vasarą daugelis tėvų susiduria su ta pačia problema – vaikų kišenpinigiai ištirpsta greičiau nei ledų porcija karštą dieną. Neseniai SEB banko atliktas tyrimas parodė, kad tik penktadalis vaikų sugeba paskirstyti kišenpinigius taip, kad jų užtektų iki su tėvais sutarto termino. Tai rodo, kad daugeliui vaikų Lietuvoje vis dar trūksta finansinio raštingumo žinių ir praktinių pinigų valdymo įgūdžių. Ką tokioje situacijoje galėtų padaryti tėvai?
Šiemet SEB banke atlikome tyrimą, kuriame apklausėme Lietuvoje gyvenančius ir 7–17 metų vaikus auginančius suaugusiuosius – domėjomės, kaip jie elgiasi vaikui anksčiau laiko išleidus kišenpinigius. Tik penktadalis (23 proc.) respondentų nurodė, kad jų vaikas geba planuoti savo išlaidas taip, jog kišenpinigių užtektų visam sutartam laikotarpiui. Vadinasi, daugumai Lietuvos vaikų vis dar stinga įgūdžių valdyti savo biudžetą.
Vaikai ir paaugliai dar tik mokosi suprasti pinigų vertę, atskirti norus nuo poreikių, susiduria su bendraamžių įtaka ir situacijomis, kai draugai gali sau leisti daugiau. Todėl, siekdami ugdyti atsakingą požiūrį į pinigus, pirmiausia turime pripažinti, kad finansinis raštingumas formuojasi per patirtį. Leiskime vaikams suklysti ir pasimokyti iš savo klaidų.
Ar reikėtų skirti papildomų kišenpinigių, jei vaikas juos išleido anksčiau sutarto laiko? Jei tam nėra itin svarbių priežasčių, geriau papildomų pinigų neduoti, nes taip jis išmoks daugiau nei galime įsivaizduoti.
Vaikai turi suprasti, kad pinigai yra ribotas išteklius, kurį tėvai skiria pagal iš anksto sutartas taisykles. SEB banko tyrimas parodė, kad 16 proc. tėvų visada duoda papildomų kišenpinigių, net jei jų prireikia dėl nesvarbios priežasties. Tokiu atveju vaikas mokosi, kad prireikus tėvai bet kada papildys jo sąskaitą. Tad kodėl reikėtų stengtis planuoti išlaidas ar taupyti?
Dar apie 30 proc. tėvų papildomų pinigų skiria tik tuomet, kai jų prireikia svarbiam ar nenumatytam atvejui. Žinoma, gyvenime pasitaiko situacijų, kai vaikui būtina padėti. Tačiau jeigu situacijos nėra itin rimtos ir kartojasi reguliariai – gali būti, kad vaikas testuoja tėvų ribas.
Jeigu jaunuoliui kiekvieną savaitę pritrūksta pinigų autobuso bilietui, vadinasi, jis sąmoningai neatsideda kišenpinigių, žinodamas, kad tėvai papildys sąskaitą. Todėl tam, kad vaikas pakeistų elgesį, kitaip elgtis turi ir tėvai. Pavyzdžiui, jei tai vyresnio amžiaus jaunuolis, kuris paprastai tą patį atstumą įveikia ir pėsčiomis – galima neduoti pinigų ir leisti jam suprasti, kad tinkamai nesuplanavęs išlaidų susidūrė su nepatogumais. Jei vaikas jaunesnis ar atstumas didelis, galime pervesti papildomų pinigų ir informuoti, kad kitą kartą kišenpinigių skirsime atitinkama suma mažiau. Tyrimas parodė, kad kišenpinigių papildomai iš kito laikotarpio biudžeto vaikams duoda tik 3 proc. tėvų, nors tokia praktika naudinga norint išmokyti vaiką geriau planuoti išlaidas.
Mūsų atliktas tyrimas taip pat atskleidė ir kitą svarbią tendenciją – nors 26 proc. tėvų papildomų kišenpinigių, jei jų pritrūksta, neduoda, tik apie 7 proc. iš jų skiria laiko pasikalbėti su vaiku apie tai, kas nutiko. Norėtųsi, kad tokių pokalbių būtų gerokai daugiau.
Būtent atvira komunikacija apie pinigus yra svarbiausia finansinio ugdymo dalis. Jei norime, kad vaikai priimtų atsakingesnius finansinius sprendimus, turime su jais kalbėtis apie pinigus ir susitarti dėl pagrindinių taisyklių.Pavyzdžiui, kišenpinigius rekomenduojama skirti reguliariai ir visada tokią pačią sumą. Taip vaikai įpranta planuoti savo biudžetą ir mokosi taupyti didesniems pirkiniams. Dalis tėvų kišenpinigius perveda į mokėjimo kortelę, mat kai kuriuos vaikus (apie 9 proc.) tai paskatina mažiau išlaidauti, o patys tėvai vertina galimybę matyti kam ir kiek pinigų skyrė atžala (taip nurodo 42 proc. tėvų).
Prieš duodami kišenpinigių vaikams aiškiai aptarkime lūkesčius: kokio dydžio sumą skiriame, kaip dažnai, kokioms išlaidoms ir kokio elgesio tikimės iš vaiko.
Jeigu atžala suklydo ir pinigus išleido anksčiau laiko bei be svarbios priežasties, papildomų pinigų neduokime ir leiskime vaikui patirti finansinę pamoką. Nemoralizuokime, bet ramiai aptarkime – kas nutiko ir kodėl, ką kitą kartą būtų galima padaryti kitaip. Nukreipkime vaiką tinkama linkme, bet neperimkime atsakomybės už jo sprendimus.
Leisdami vaikams klysti ir savarankiškai koreguoti elgesį, suteikiame jiems galimybę įgyti vertingiausias finansines pamokas. Jas kur kas saugiau išmokti vaikystėje nei suaugus. Vasarą mokytis kur kas paprasčiau, o į mokyklą vaikai sugrįš geriau pasiruošę.
Keli patarimai tėvams, kaip elgtis su vaikų kišenpinigiais:
- Kišenpinigius skirkite reguliariai, pagal iš anksto sutartą grafiką, o ne spontaniškai. Jei sudėtinga laikytis reguliarumo, o kišenpinigius pervedate į vaiko sąskaitą, galite tam nustatyti periodinius mokėjimus.
- Jei kišenpinigiai baigėsi anksčiau laiko ir be svarbios priežasties, papildomų pinigų neduokite. Leiskite vaikui patirti savo sprendimų pasekmes.
- Ramiai aptarkite su vaiku, kodėl pritrūko pinigų. Domėkitės situacija ir kartu ieškokite priežasčių.
- Padėkite vaikui suplanuoti kito laikotarpio biudžetą, išsikelti taupymo tikslus ir numatyti, kaip jis elgsis, kad kišenpinigių užtektų.
- Kartokite šį procesą tiek kartų, kiek reikės. Finansinio planavimo įgūdžiai formuojasi palaipsniui. Leiskite vaikui klysti, mokytis iš savo patirties ir pamažu ugdyti atsakomybę.
Šių metų gegužės mėnesį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo daugiau nei 3000 tėvų nuo 25 iki 60 metų.
