Liepa Lietuvoje – pats stovyklų įkarštis, todėl būtent šį mėnesį draudikai kasmet fiksuoja daugiausia vaikų traumų. Tai ne sutapimas: vaikai išvyksta iš namų, o kasdienė tėvų priežiūra lieka už stovyklos vartų. Visgi specialistai pabrėžia, kad vaiko saugumu tėvai labiausiai gali pasirūpinti dar iki autobusui pajudant – dažniausiai pamirštami ne daiktai lagamine, o pokalbis su vaiku bei kruopščiai užpildyta sveikatos anketa.
Kodėl vasarą traumų padaugėja?
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, praėjusią vasarą birželio–rugpjūčio mėnesiais buvo registruoti 45 nelaimingų atsitikimų atvejai, kurių metu nukentėjo vaikai. Daugiausia tokių įvykių – liepos mėnesį – kaip tik pačiame vaikų stovyklų sezono įkarštyje.
„Tėvams kartais atrodo, kad svarbiausia prieš stovyklą – sukrauti lagaminus ir įsitikinti, kad vaikas su savimi turės drabužius, gertuvę, kepurę, kremą nuo saulės. Tai svarbu, bet ne mažiau reikšmingas yra ir pokalbis apie elgesį“, – teigia ERGO Žalų administravimo vadovas Gytis Matiukas. Jo teigimu, stovykloje vaikas atsiduria nepažįstamoje aplinkoje, kurioje dažnai elgiasi drąsiau nei namie. Nauji takai, dar neišbandyti kalneliai, noras pasirodyti prieš bendraamžius ir grupės azartas skatina rizikuoti labiau nei įprasta. Be to, vadovai, kad ir kokie atidūs būtų, vaiko dar nepažįsta taip gerai kaip tėvai: jie gali nepastebėti, kad vaikas linkęs pervertinti savo jėgas arba nutylėti negalavimus. Namie tokius signalus tėvai supranta iš pusės žodžio, o stovykloje jie gali likti nepastebėti net kelias dienas.
„Vaikui reikia labai konkrečių susitarimų: kada būtina užsidėti šalmą, kodėl negalima važiuoti paspirtuku slidžiu paviršiumi, ką daryti nukritus ir kada kreiptis į vadovą, o ne bandyti pakentėti. Geriausia, ką tėvai gali padaryti, – perduoti savo žinias: vaikui per pokalbį, o vadovams – pateikiant išsamią informaciją sveikatos anketoje“, – sako G. Matiukas.
Ką verta aptarti prieš išleidžiant vaiką į stovyklą?
Pasak eksperto, prieš stovyklą su vaiku reikėtų kalbėtis ne apie bendrą atsargumą, o apie labai konkrečias situacijas, su kuriomis jis gali susidurti. Pirmiausia G. Matiukas pataria aptarti, kaip elgtis, jei kiti vaikai ragina išbandyti tai, kas pačiam atrodo nesaugu. Pavyzdžiui, kai draugai šoka nuo aukšto lieptelio ar leidžiasi stačiu kalneliu, vaikas turi žinoti, kad gali atsisakyti ir neprivalo sekti paskui kitus. Tai – ne bailumas, o sveika nuovoka. Taip pat svarbu susitarti, kad susižeidęs ar blogai pasijutęs vaikas iškart kreiptųsi į vadovą, o ne slėptų negalavimą.
„Stovyklose vaikai nutyli tiesą dažniau nei namie, nes bijo, kad tėvai juos pasiims anksčiau laiko, arba tiesiog nenori gadinti pramogų draugams. Paaiškinkite, kad dėl nedidelės traumos stovykla nesibaigia, o laiku suteikus pagalbą atostogų planas dažniausiai net nesutrinka. Sutarkite ir dėl ryšio: kada susisieksite ir kaip vaikas turėtų elgtis, jei pasijustų blogai. Dar viena svarbi detalė, apie kurią tėvai retai pagalvoja: vaikas turi suprasti, kad pranešti vadovui apie susižeidusį draugą nėra skundimas – tai pagalba. Stovyklose vaikai neretai linkę dangstyti vieni kitus, todėl pagalba nukentėjusiajam gali pavėluoti“, – vardija draudimo bendrovės atstovas.
Jei stovyklos programoje numatytos veiklos su dviračiais ar paspirtukais, verta priminti ir saugaus važiavimo taisykles: nuo privalomo šalmo dėvėjimo iki atsargumo ant šlapios dangos. Būtent šių saugumo priemonių nepaisymas praėjusią vasarą lėmė daugumą rimtesnių vaikų traumų.
Sveikatos anketa – ne formalumas
Dauguma stovyklų prieš pamainą prašo tėvų užpildyti dalyvio anketą. Pasak G. Matiuko, būtent nuo jos ir kelių praktinių patikrinimų prasideda antroji pasiruošimo dalis. Svarbu, kad aktuali informacija apie vaiko sveikatą ir kontaktus organizatorius pasiektų laiku. Kuo išsamesni bus šie duomenys, tuo operatyviau vadovai galės reaguoti įvykus nelaimei.
„Alergijos, vartojami vaistai, lėtinės ligos, neseniai patirtos traumos ar net prasti plaukimo įgūdžiai – visa tai turi būti nurodyta tiksliai, kad vadovai prireikus žinotų, kaip elgtis. Jei šeima turi nelaimingų atsitikimų draudimą, prieš sezoną verta peržiūrėti sutarties sąlygas: kokios apsaugos galioja aktyviam laisvalaikiui, kurios traumos dengiamos ir kokių dokumentų prireiktų traumų atveju. Jei nelaimė vis dėlto įvyksta, svarbiausia nedelsti: kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą ir išsaugoti medicininius išrašus – jie reikalingi ne tik gydymui tęsti, bet ir draudimo išmokai apskaičiuoti“, – pataria bendrovės atstovas.
Stovykla vaikui dažnai tampa pirmąja savarankiškumo pamoka, todėl smulkių nubrozdinimų joje vargu ar pavyks išvengti. Vis dėlto skirtumas tarp nedidelio įbrėžimo ir rimtos traumos neretai priklauso nuo to, ar vaikas moka saugiai elgtis ir ar suaugusieji apie įvykį sužino laiku. Aiškiai suprasdamas saugaus elgesio ribas, vaikas gali drąsiau mėgautis vasara, o tėvai – jaustis ramiau, kol atžala leidžia laiką be jų tiesioginės priežiūros.
About the Author
