Vilniaus arkikatedra yra ne tik veikianti šventovė ir vienas ryškiausių sostinės architektūros ženklų. Jos mūruose, požemiuose ir aplinkoje susikerta Lietuvos valstybės, Bažnyčios, miesto, meno ir visuomenės istorija. Siekdama, kad šie sluoksniai būtų sistemiškai ištirti šiuolaikiniais metodais ir atverti visuomenei, Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė Lituanistikos prioriteto 2025–2030 metų programos tikslinį kvietimą tarpdisciplininiams kompleksiniams Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos tyrimams.
Vieta, kurioje susikerta Lietuvos istorija
Per daugiau kaip šešis šimtmečius arkikatedra buvo susijusi su svarbiausiais Vilniaus ir Lietuvos virsmais. Ji liudija Lietuvos įsitvirtinimą Vakarų krikščioniškosios kultūros erdvėje, ankstyvąsias profesionaliosios muzikos ir švietimo tradicijas, Lauryno Gucevičiaus sukurtą klasicistinį šventovės pavidalą, sovietmečio uždarymą ir grąžinimą tikintiesiems Atgimimo metais. Čia minėti valstybei svarbūs įvykiai, palaidoti valdovai, didikai ir dvasininkai, o kiekvienas statybos ar rekonstrukcijos etapas paliko savą istorijos sluoksnį.
Tačiau ši istorija pažįstama ne iki galo. Ankstesni statybos etapai, koplyčių ir požeminių erdvių raida, istoriniai palaidojimai, atskirų radinių tarpusavio ryšiai – tai tik dalis klausimų, kuriems iki šiol trūko vieno nuoseklaus, skirtingas mokslo kryptis sujungiančio tyrimo. Nemaža dalis ankstesnių darbų buvo atliekama rengiant restauravimo darbus arba nagrinėjant atskiras problemas, todėl sukaupti duomenys tebėra išskaidyti.
Šis Lituanistikos prioriteto programos kvietimas atliepia visuomenės poreikį ne spėlioti, o patikimai žinoti. Viešojoje erdvėje keliami klausimai apie arkikatedros požemius, istorinius palaidojimus ir valdovų atminimą rodo, kad jos praeitis tebėra gyva. LMT siekia sudaryti sąlygas, kad į šiuos klausimus būtų atsakoma mokslo metodais, laikantis etikos principų ir telkiant skirtingų sričių specialistus.
Vienam kompleksiniam projektui – iki 1,5 mln. eurų
Šiuo kvietimu siekiama sutelkti Lietuvos ir užsienio mokslo bei studijų institucijų tyrėjus. Projekte numatoma nagrinėti arkikatedros komplekso istorinę, architektūrinę, paveldosauginę, archeologinę ir menotyrinę dimensijas, atskleisti jo reikšmę pasaulinio paveldo kontekste ir parengti tyrimais grįstus išsaugojimo bei pristatymo visuomenei sprendimus.
Paraiškas vertins tarptautinė ekspertų komisija. Bus finansuojamas vienas iki 48 mėnesių trukmės projektas, jam gali būti skiriama iki 1,5 mln. eurų. Paraišką gali teikti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą, prireikus įtraukdama partnerius Lietuvoje ar užsienyje.
Tyrimų rezultatai turi būti atverti visuomenei
Kvietime daug dėmesio skiriama tyrimų kokybei, duomenų valdymui, etikai ir rezultatų prieinamumui. Paraiškoje reikės pagrįsti, kaip bus sprendžiami su tyrimais susiję etiniai klausimai, kaupiami ir saugomi duomenys, viešinama projekto eiga ir panaudojami rezultatai. Taip pat turi būti numatyti arkikatedros restauravimo, išsaugojimo ir pristatymo visuomenei būdai.
Į projekto veiklas turės būti įtraukti jaunieji tyrėjai ir studentai. Tikimasi, kad projektas ne tik suteiks naujų žinių apie arkikatedros kompleksą, bet ir padės ugdyti tyrėjus, gebančius dirbti su sudėtingais, tarpdisciplininiais ir visuomenei svarbiais kultūros paveldo objektais.
Paraiškos – iki rugpjūčio 14 d.
Paraiškos teikiamos anglų kalba elektroninėje sistemoje junkis.lmt.lt iki 2026 m. rugpjūčio 14 d. 16 val.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas ir paraiškų teikimo tvarką galima rasti čia.
Svarbiausios kvietimo datos LMT:
- Paraiškų administracinė patikra ir ekspertų komisijos sudarymas – iki 2026 m. rugpjūčio 21 d.
- Paraiškų ekspertinis vertinimas – iki 2026 m. spalio 7 d.
- Apeliacijų teikimas ir nagrinėjimas – iki 2026 m. lapkričio 30 d.
- Sutarties pasirašymas – iki 2026 m. spalio 30 d.
- Projekto įgyvendinimas – iki 2030 m. spalio 31 d.
About the Author
