Per kelis mėnesius trunkantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose pasaulio rinkos ne kartą patyrė staigius svyravimus. Vien per pastarąją savaitę naftos kaina keitėsi kelis kartus. Tai dar kartą parodė, kad didžiausia problema verslui šiandien yra ne pati kaina, o rinkos nenuspėjamumas. Kol geopolitinė situacija keičiasi kone kasdien, verslams tampa vis sudėtingiau planuoti tiekimo grandines, investicijas ir gamybos apimtis.
Šiandien Hormūzo sąsiauris išlieka vienu svarbiausių globalios ekonomikos indikatorių. Tai strateginis logistikos mazgas, nuo kurio tiesiogiai priklauso energijos išteklių kainos ir pramonės konkurencingumas.
Srauto trikdžiai šiame maršrute pirmiausia daro įtaką didžiausiems pasaulio pramonės centrams – Vokietijai, Kinijai, Japonijai, Pietų Korėjai ir kitoms eksportu grindžiamoms ekonomikoms.
Jei finansų rinkos į bet kokius pokyčius reaguoja gana greitai, gamybos ekonomika veikia lėtesniu ciklu. Logistikos srautų normalizavimas, tiekimo grandinių atkūrimas ir verslo pasitikėjimo atgavimas dažniausiai užtrunka mėnesius. Gamybos kaštai ir įmonių atsargumas mažėja gerokai lėčiau nei žaliavų indeksai.
Pagrindinis iššūkis – rinkos neapibrėžtumas
Geopolitinės krizės pramonėje retai prasideda nuo fizinio išteklių stygiaus – pirmiausia jos pasireiškia per kainų svyravimus. Brangstantys energijos ištekliai ar logistika grandinine reakcija didina žaliavų, komponentų ir galutinės produkcijos savikainą. Tačiau vertinant dabartinę situaciją, didžiausia problema pramonės augimui yra ne pats kainų lygis, o makroekonominis neapibrėžtumas.
Verslas turi mechanizmus prisitaikyti prie brangesnių žaliavų ar pasikeitusių transporto tarifų. Priimti ilgalaikius plėtros sprendimus tampa sudėtinga, kai rinkoje trūksta prognozuojamumo dėl geopolitinės situacijos ir ateities vartojimo tendencijų. Dėl šios priežasties dalis tarptautinių rinkų šiuo metu veikia riboto aktyvumo režimu ir pereina į vadinamąją laukimo ekonomiką.
Kai verslas atideda investicinius projektus, lėtėja pramonės užsakymų srautas. Kai privatūs vartotojai koreguoja savo lūkesčius, traukiasi galutinis vartojimas. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią neigiamą įtaką daro ne pats konfliktas, o jo sukeltas neapibrėžtumas, stabdantis ekonominį aktyvumą.
Poveikis Lietuvos eksporto grandinėms
Lietuvos ekonomika yra itin atvira ir integruota į Europos gamybos tiekimo grandines. Kai mažėja pramonės apsukos Vokietijoje ar traukiasi vartojimas Skandinavijos šalyse, šie pokyčiai tiesiogiai veikia ir Lietuvos gamintojus.
Šiandien pagrindinė rizika šalies pramonei yra ne energijos išteklių prieinamumas, o susilpnėjusi paklausa strateginėse eksporto rinkose ir didėjantis spaudimas bendram konkurencingumui.
Šiuo atžvilgiu Lietuvos pozicija yra stabilesnė nei prieš kelerius metus. Klaipėdos SGD terminalas, diversifikuoti energijos šaltiniai ir augantis pačių įmonių energetinis savarankiškumas užtikrina tiekimo saugumą. Jei 2022 metais kritinis klausimas buvo išteklių deficitas, tai šiandien pagrindinis uždavinys – kaip geopolitinis fonas paveiks galutinių vartotojų elgseną ir kokią įtaką tai turės gamybos užsakymams.
Baldų sektorius pirmasis pajunta vartotojų nuotaikas
Šie procesai geriausiai matomi Lietuvos baldų ir medienos pramonėje – viename svarbiausių šalies eksporto sektorių, kurio metinė vertė viršija 3 mlrd. eurų.
Pastaraisiais mėnesiais geopolitinė įtampa atsispindėjo gamybos sąnaudose: dervų kainos kilo apie 45 proc., malkinės medienos – apie 14 proc., o kitų baldų komponentų ir medžiagų kainos fiksavo 4–12 proc. augimą. Tačiau pramonėje gamybos kaštų augimas yra tik viena dalis. Tikrasis iššūkis kyla tuomet, kai išaugusios sąnaudos sutampa su rinkos paklausos sulėtėjimu.
Didėjant bendram ekonominiam atsargumui, Europos vartotojai linkę optimizuoti savo išlaidas ir atidėti ilgalaikio vartojimo prekių – būsto atnaujinimo, renovacijos, naujų baldų ar interjero prekių – įsigijimą. Tai sukelia užsakymų mažėjimą visoje gamybos grandinėje. Kadangi rinka išlieka labai konkurencinga, gamintojai negali perkelti padidėjusių kaštų galutiniam vartotojui, todėl ši našta tiesiogiai mažina įmonių pelningumo rodiklius.
Šią tendenciją stebime ir praktikoje. „VMG Wood Invest“ grupės įmonėse vasaros laikotarpiui suplanuotas užsakymų lygis šiuo metu yra 5–7 proc. mažesnis nei prognozuota metų pradžioje. Kita vertus, rudens sezonui matome pozityvesnių ženklų – klientų aktyvumas ir gamybos planavimas rodo, kad antroji metų pusė turėtų būti pozityvesnė.
Lietuvos pramonės atsparumas ir ateities prognozės
Nepaisant esamų iššūkių, Lietuvos pramonė šiandien yra technologiškai pažangesnė nei prieš penkerius metus. Nuoseklios investicijos į procesų automatizaciją, energetinį efektyvumą ir tiekimo šaltinių diversifikavimą leidžia įmonėms efektyviau valdyti veiklos rizikas neapibrėžtumo sąlygomis.
Tačiau jei pagrindinėse eksporto rinkose, ypač Vokietijoje, įmonės atidės investicinius sprendimus ar mažins gamybos apimtis, dėl sumažėjusių užsakymų srautų tai neišvengiamai paveiks ir Lietuvos gamintojus.
Infliacijos spaudimas Lietuvoje taip pat išlieka padidėjęs. Jam įtakos turi ir sparčiai augančios darbo sąnaudos. Nors atlyginimai ir toliau auga, pramonės įmonėms tai tampa papildomu iššūkiu, skatinančiu dar aktyviau investuoti į efektyvumo didinimą, automatizaciją ir veiklos produktyvumą.
Šiuolaikinėje ekonomikoje tvarią gamybą lemia ne tik resursų prieinamumas, bet ir rinkos nuspėjamumas. Stabilizuojantis geopolitiniam fonui, atsistato investicijų srautai, atsigauna vartojimas ir pildosi užsakymai. Būtent todėl šiandien didžiausia vertybė verslui yra ne pigesnė nafta, o prognozuojama ir stabili aplinka, kurioje galima planuoti ne kitą mėnesį, o kelis ateinančius metus.
About the Author
