Išmanusis telefonas delne, belaidės ausinės rankinėje, elektroninė cigaretė kišenėje ar pakraunamas dantų šepetėlis vonioje. Įkraunami įrenginiai tapo įprasta mūsų kasdienybės dalimi – „Statista“duomenimis, vidutinis europietis šiandien turi apie 10 elektroninių įrenginių su įkraunamomis baterijomis. Dar 2018 metais jų naudojome beveik dvigubai mažiau – apie šešis. Tačiau kartu su augančiu tokių prietaisų skaičiumi Lietuvoje bei likusioje Europoje sparčiai daugėja ir gaisrų, kuriuos sukelia netinkamai išmestos elektronikos atliekos.
„Per pastarąjį dešimtmetį baterijos nepastebimai persikėlė į beveik visus kasdienius daiktus. Šiandien krauname ne tik telefoną ar kompiuterį, bet ir ausines, laikrodį, paspirtuką, žibintuvėlį, išorinę bateriją, elektronines cigaretes ar net vaikų žaislus. Problema ta, kad daugelis žmonių tokių, ypač smulkesnių daiktų, nebelaiko elektronikos atliekomis, nors būtent jose yra ličio baterijos, vis dažniau tampančios didelių gaisrų priežastimi“, – sako Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos (PATVA) direktorius Marius Busilas.
Baterijų sukelti gaisrai jau skaičiuojami šimtais
Europoje ši problema jau tapo didžiausia atliekų sektoriaus veiklos rizika. Vokietijoje atliekų surinkimo automobiliuose ir rūšiavimo centruose kyla apie 30 gaisrų per dieną, o 80 proc. jų priežastis – kartu su įprastomis atliekomis išmesti baterijas turintys elektroniniai prietaisai. Austrijoje kasmet fiksuojama iki 240 baterijų sukeltų gaisrų, o Jungtinėje Karalystėje vien per 2023 metus užregistruota daugiau kaip 1200 baterijų sukeltų gaisrų šiukšliavėžėse ir atliekų aikštelėse. Prancūzijoje tokių gaisrų skaičius per ketverius metus padvigubėjo.
Lietuvoje taip pat stebima auganti tendencija. Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, jei 2023 m. dėl baterijų kilo 12 gaisrų, tai 2024 m. jų jau buvo 21, o 2025 m. – 33. Taigi, per dvejus metus tokių incidentų skaičius išaugo beveik tris kartus.
„Elektroninės cigaretės išlieka vienu problemiškiausių pavyzdžių. Jas žmonės dažnai išmeta į gatvėje esančias viešas šiukšliadėžes ar kartu su buitinėmis atliekomis arba į plastiko/popieriaus pakuočių konteinerius, nors iš tiesų tai yra elektronikos atliekos su ličio baterijomis. Panaši situacija yra ir su ausinėmis ir kitais smulkiais įkraunamais įrenginiais“, – sako M. Busilas.
Baterijų keliama gaisrų rizika jau pasiekė ir Europos Sąjungos darbotvarkę. Praėjusių metų pabaigoje Austrija, palaikoma Lietuvos ir Vokietijos, kreipėsi į ES aplinkos ministrus dėl sparčiai daugėjančių gaisrų atliekų tvarkymo infrastruktūroje, kuriuos sukelia netinkamai išmetamos ličio baterijos. Reaguodama į situaciją, Europos Komisija svarsto griežtesnes priemones, tarp jų – galimą baterijų depozito sistemą visoje ES. Tokius sprendimus palaiko ir Europos atliekų tvarkytojų asociacija FEAD, baterijų sukeltus gaisrus vadinanti sistemine problema.
Rūšiuoja ne visi, o dalis tai daro neteisingai
PATVA užsakymu atliktas visuomenės tyrimas rodo, kad maždaug 30 proc. gyventojų smulkius elektroninius prietaisus su integruotomis ar neišimamomis baterijomis vis dar išmeta netinkamai arba kaupia namuose, sukeldami sau papildomų rizikų.
„Kaip rodo tyrimo duomenys, apie 15 proc. gyventojų baterijas turinčius elektroninius prietaisus išmeta į mišrių atliekų, plastiko ar popieriaus konteinerius arba viešose vietose esančias šiukšliadėžes. Taip elgtis nederėtų, nes į tokius atliekų srautus patekusios ličio jonų baterijos gali būti pažeistos atliekų mechaninio apdorojimo metu, pradėti kaisti ir tapti gaisro priežastimi. Didžiausia rizika kyla tada, kai jos atsiduria tarp lengvai degių atliekų – popieriaus ir plastiko pakuočių“, – sako PATVA direktorius.
Jis taip pat pastebi, kad dar apie 15 proc. gyventojų yra linkę nebenaudojamus prietaisus tiesiog kaupti namuose. Verta žinoti, kad ilgai laikomos ir senstančios ličio jonų baterijos laikui bėgant tampa mažiau stabilios, todėl specialistai rekomenduoja neveikiančių ar nebenaudojamų įrenginių nekaupti metų metus, o geriau perduoti atliekų tvarkytojams.
PATVA atliktos apklauso duomenys rodo, kad maždaug kas 6 gyventojas elektronikos prietaisus išmeta į prekybos centruose ar laiptinėse esančias galvaninių elementų dėžutes, nors jos tam ir nėra pritaikytos.
Kodėl žmonės elektroniką vis dar meta ne ten, kur reikia?
Apklausa atskleidė, kodėl dalis žmonių smulkią elektroniką vis dar išmeta netinkamai. 28 proc. respondentų nurodė, kad tokių atliekų nėra daug, todėl po vieną jas priduoti nepatogu. 26 proc. teigė, kad arti namų nėra patogios surinkimo vietos, o 24 proc. sakė manę, kad taip atliekas rūšiuoja tinkamai ir nežinojo apie specialias smulkios elektronikos surinkimo vietas.
Tai patvirtina ir elektronikos atliekų perdirbimo įmonės „EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika: „Mes vis dar matome didelę problemą su smulkiąja technika. Kur dėti sugedusį šaldytuvą ar skalbimo mašiną, gyventojams jau nekyla klausimų, tačiau kur išmesti bevieles ausines, elektrinį dantų šepetėlį, išmanųjį laikrodį – susimąstome ne visi. Dažnai itin smulkūs elektronikos prietaisai nukeliauja į bendruosius konteinerius kartu su kitomis atliekomis. Kas telpa į bendruosius konteinerius dažnai ten ir atsiduria.“
Kaip rodo PATVA tyrimas, apie 8 proc. respondentų mano, kad atliekų tvarkytojai surūšiuotas atliekas vis tiek sumeta į vieną vietą, o 7 proc. teigia, kad rūšiavimas tiesiog vargina.
„Šie duomenys rodo, kad žmonėms dažnai trūksta ne noro rūšiuoti, o aiškumo ir pasitikėjimo pačia sistema. Vis dar gajus mitas, kad atliekų tvarkytojai visas atliekas vėliau vis tiek sumeta į vieną vietą, tačiau realybėje taip nevyksta. Didelė dalis rūšiuojamų atliekų turi vertę rinkoje, tad yra perdirbamos bei grąžinamos atgal į ekonomiką kaip vertingos žaliavos, todėl jų tinkamas surinkimas šiandien yra svarbus ne tik aplinkosaugai, bet ir žiedinei ekonomikai “, – teigia M. Busilas.
Ką daryti su senais ar neveikiančiais prietaisais?
„EMP Recycling“ skatina kartu su stambios technikos pridavimu, nepamiršti priduoti ir smulkios elektronikos prietaisų, baterijų, įvairiausių laidų.
PATVA atstovas priduria, kad smulkią elektroniką su integruotomis ar neišimamomis baterijomis galima nemokamai palikti ir prekybos centruose esančiose elektronikos atliekų surinkimo vietose arba perduoti elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams.
„Jeigu daiktas kraunamas laidu, turi integruotą bateriją, šviečia, groja ar veikia be elektros lizdo, jo vieta nėra buitinių atliekų konteineryje. Tai labai paprasta taisyklė, kuri gali padėti išvengti didelių problemų“, – teigia PATVA direktorius M. Busilas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta 1013 respondentų, 2026 metų kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
___
Apie PATVA: Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacija (PATVA) įsteigta vienyti tuos, kurie tiki švaria ir tvaria ateitimi ir deda pastangas, kad apsaugotų aplinką nuo teršalų bei kenksmingų medžiagų. PATVA skatina, remia ir koordinuoja savo narių veiklą, renka informaciją, konsultuoja juos valdymo, ekonomikos, teisiniais, technologiniais ir komercijos klausimais. Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacija vienija pavojingąsias atliekas ir elektroninę įrangą tvarkančias įmones: UAB „Toksika”, UAB „Žalvaris”, UAB „EMP Recycling”, UAB „Parsekas”.
About the Author
