Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, pirmą kartą Lietuvos vardą liudijančio dokumento – Kvedlinburgo analų – faksimilė pasieks Jungtines Amerikos Valstijas. Čikagoje išeivijos lietuviams giedant Tautišką giesmę Vilniaus LITUA Rotary klubo atstovai ją įteiks Lietuvos išeivijos asociacijai. Lietuvoje šis mūsų valstybės ištakas liudijantis dokumentas jau prieinamas aštuoniolikoje miestų.
Faksimilė – savotiškas leidybos būdas, kai senovinis leidinys atkuriamas taip, kad paėmęs jį į rankas žmogus neatskirtų: tai originalas ar kopija.
Vilniaus LITUA Rotary klubo iniciatyva pagamintos 150 Kvedlinburgo analų faksimilių – itin tikslių istorinio dokumento kopijų, kurios jau pasiekė aštuoniolika Lietuvos miestų ir miestelių. Šis dokumentas saugomas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valdovų rūmuose, Vilniaus universitete, perduotas muziejams, bibliotekoms ir mokykloms. Valstybės dieną ši kelionė tęsis – faksimilė pasieks Elektrėnus ir Šalčininkus, Klaipėdą kur ji bus perduota savivaldybių merams, o tuomet keliaus į vietinius muziejus.
Faksimilę įvertino prezidentas V. Adamkus
Viena iš faksimilių perduota ir Prezidentui Valdui Adamkui. Pasak projekto iniciatorės, Vilniaus LITUA Rotary klubo komunikacijos vadovės Astos Majauskienės, susitikimas su 99-erių Jo Ekscelencijai Prezidentu tapo viena jautriausių viso projekto akimirkų.
„Derinome susitikimą atsižvelgdami į prezidento sveikatą, tačiau, nepaisant savo 99-erių metų, jis mus priėmė. Susitikome jo namuose, prezidentas parodė savo rotariečio pažymėjimą, prisiminė jaunystę, kalbėjome apie Lietuvą. Išėjome iš šio susitikimo tokioje iškalbingoje tyloje. Prezidentas sakė, kad jo bibliotekoje ši faksimilė taps vienu vertingiausių eksponatų. Tokie susitikimai dar kartą primena, kodėl šis projektas yra svarbus“, – sako pašnekovė.
A. Majauskienė taip pat išskyrė ilgametį Vilniaus LITUA Rotary klubo bendradarbiavimą su Kaukėno fondu. Kaip padėkos ir pagarbos ženklas už fondo veiklą bei pagalbą Lietuvos vaikams jam buvo įteikta ir Kvedlinburgo analų faksimilė.
Už Lietuvos ribų faksimilė atsidurs pirmą kartą. Ji bus eksponuojama S. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje – viename svarbiausių lietuvybės centrų už Lietuvos ribų, kurį kasmet aplanko per 50 tūkst. žmonių.
Kuo faksimilė skiriasi nuo paprastos kopijos
Pasak pašnekovės, šiandien Lietuva jau turi visus tris svarbiausius valstybingumo istoriją liudijančius dokumentus – Lietuvos vardo pirmojo paminėjimo dokumentą, 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą ir Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Tai tarsi visa mūsų valstybės istorijos grandinė – nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo iki šiuolaikinės nepriklausomos Lietuvos.
Viename svarbiausių viduramžių Europos kronikų šaltinių – Kvedlinburgo analuose – Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009 metais. Nors manoma, kad mūsų valstybė galėjo būti paminėta ir anksčiau, patvirtinančių šaltinių nėra. Tai seniausias žinomas rašytinis šaltinis, kuriame minima Lietuva, todėl jis laikomas savotiška mūsų valstybės metrika. Originalas iki šių dienų neišliko – Vokietijoje, Drezdeno universiteto bibliotekoje, saugomas tik XVI amžiuje vienuolių ranka perrašytas nuorašas.
Lietuva, kuri buvo rašoma kaip Litua, minėtame dokumente minima kaip krikštytis atsisakanti Europos valstybė. Tekste pasakojama, kad šventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, Rusios ir Lietuvos pasienyje buvo nužudytas pagonių. Taigi, tuo metu Lietuva jau buvo matoma Europos politinėje erdvėje.
Kvedlinburgo analų faksimilė – itin tiksliai atkurta istorinio dokumento kopija, leidžianti šiandien pamatyti jį tokį, koks saugomas archyve. Viena iš nedaugelio faksimilių specialisčių Europoje Kamilė Kalibataitė pasakoja, kad atkuriama ne tik dokumento išvaizda – naudojant specialias technologijas atkuriamas originalus šriftas, popieriaus tekstūra, rašalas, o pats popierius sendinamas taip, kad kuo tiksliau atitiktų originalo būklę. Visos kopijos yra vienetinės ir gaminamos atskirai.
Faksimilė leidžia visuomenei susipažinti su dokumentais, kurių originalai dėl savo vertės paprastai nėra prieinami lankytojams. „Tokie leidiniai padeda išsaugoti originalus ir kartu suteikia galimybę žmonėms pamatyti vieną svarbiausių mūsų valstybės istorijos šaltinių“, – įsitikinusi pašnekovė.
Dėl gausaus rankų darbo ir sudėtingo gamybos proceso pasaulyje tokias savo valstybingumo pradžią liudijančių dokumentų faksimiles turi vos kelios valstybės – iki šiol tai buvo Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, o dabar prie jų prisijungė ir Lietuva.
Tikslas – ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą
„Šis projektas gimė iš noro jaunajai kartai priminti, kad esame stipri valstybė ir turime kuo didžiuotis. Norime, kad mokiniai baigtų mokyklą ne su mintimi, jog Lietuvoje nėra ateities, o suprasdami, kokios gilios yra mūsų valstybės šaknys. Mums svarbu ugdyti pilietiškumą, pasididžiavimą tuo, kad esame lietuviai, ir parodyti, kad Lietuvoje gera gyventi, kurti bei auginti vaikus“, – teigia A. Majauskienė.
M. Sabaičio teigimu, ne mažiau svarbu, kad vienas reikšmingiausių Lietuvos valstybingumo dokumentų būtų prieinamas kuo platesniam žmonių ratui.
„Norime, kad šis dokumentas nebūtų saugomas uždarose saugyklose. Jis turi atsidurti mokyklose, muziejuose ir bibliotekose, kur žmonės galėtų ne tik jį pamatyti, bet ir suprasti jo reikšmę. Tai nėra dar vienas eksponatas – tai Lietuvos valstybingumo pradžios liudijimas, primenantis, kad mūsų istorija skaičiuoja daugiau nei tūkstantį metų. Tik pažindami savo istoriją galime auginti pagarbą valstybei ir supratimą, kodėl verta ją kurti toliau“, – sako M. Sabaitis.
Liepos 6-ąją Čikagoje vyks ir išeivijos lietuvių tautinių šokių šventė, todėl faksimilės perdavimas įgauna dar didesnę simbolinę prasmę. Pasak A. Majauskienės, norėjosi, kad pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas pasiektų žmones, kurie net ir gyvendami už tūkstančių kilometrų išsaugojo lietuvišką tapatybę.
„Vertiname Amerikos lietuvių pastangas puoselėti savo kalbą, kultūrą ir tradicijas. Todėl mums buvo svarbu, kad ši dovana pasiektų būtent juos. Simboliška, jog Lietuvos vardo paminėjimo dokumentas Valstybės dieną sujungs Lietuvą ir vieną didžiausių lietuvių bendruomenių pasaulyje“, – svarsto projekto iniciatorė.
Projekto iniciatorių tikslas – kad šis dokumentas taptų ne tik istorijos liudijimu, bet ir priminimu, jog valstybė prasideda nuo žmonių ryšio su savo šaknimis, istorija ir atsakomybės už jos ateitį.
