Skip to content
July 17, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Lietuvos gyventojų indėliai per metus augo iki 30,6 mlrd. eurų, bet palūkanos išlieka žemos (Atnaujinta)

asd July 1, 2026 4 minutes read
Lietuvos gyventojų indėliai per metus augo iki 30,6 mlrd. eurų, bet palūkanos išlieka žemos (Atnaujinta)

Lietuvos gyventojų indėliai kredito įstaigose siekė 30,6 mlrd. eurų, o jų metinis augimo tempas sudarė 18,9 proc., rodo naujausi 2026 m. balandžio mėn. Lietuvos banko duomenys. Tą patį mėnesį namų ūkių naujų terminuotųjų indėlių palūkanų norma siekė 1,79 proc. Vis dėlto Baltijos šalyse matoma ir kita kryptis – nors didelė dalis gyventojų lėšų tebelaikoma indėliuose, finansų rinkos priemonės palaipsniui užima didesnę namų ūkių finansinio turto dalį.

Pasak pirmaujančios Europos diversifikuotų investicijų investavimo platformos „Mintos“ vadovo ir vieno iš įkūrėjų Martins Sulte, Baltijos šalyse svarbu vertinti ne tik tai, kiek pinigų gyventojai laiko indėliuose, bet ir tai, kokią grąžą šios lėšos uždirba.

„Daugelyje Baltijos šalių indėlių palūkanos šiandien sukasi apie 2 proc. Tokia grąža geriausiu atveju padeda atsverti infliaciją, bet vargu ar leidžia reikšmingiau auginti sukauptą turtą. Dažnai žmonės renkasi indėlius ne todėl, kad būtų detaliai įsivertinę alternatyvas, o dėl to, kad indėliai atrodo pažįstami, o investavimas – sudėtingesnis. Iš esmės tai yra ne pinigų, bet pasitikėjimo ir supratimo klausimas, o juos galima auginti“, – sako M. Sulte.

Lietuvoje investavimo priemonės sudaro augančią turto dalį

Šalia sparčiai augančių indėlių palaipsniui didėja ir gyventojų dalyvavimas finansų rinkose, rodo Lietuvos banko duomenys. 2024 m. individualių investuotojų turimų finansinių priemonių – akcijų, obligacijų, fondų ir kitų instrumentų – vertė Lietuvoje siekė apie 3,3 mlrd. eurų.

Ši suma tebėra gerokai mažesnė nei gyventojų indėliai kredito įstaigose, tačiau kryptis rodo pamažu stiprėjantį gyventojų įsitraukimą į finansų rinkas, priduria M. Sulte.

Estijoje finansinio turto struktūra keitėsi sparčiausiai

Estijos duomenys rodo, kaip per ilgesnį laiką gali keistis namų ūkių finansinio turto struktūra. Šalies bankuose laikomi indėliai 2025 m. pabaigoje siekė 33,5 mlrd. eurų ir per metus padidėjo 5 proc., arba 1,5 mlrd. eurų. Vidutinė gyventojo einamosios sąskaitos suma siekė 3 530 eurų, o vidutinio indėlio suma – 8 251 eurą.

Tuo pat metu Estijoje reikšmingai augo ir investicinis finansinis turtas. 2025 m. antros ir trečios pensijų pakopos fondų turtas siekė 7,95 mlrd. eurų, alternatyvaus investavimo fondų turtas – 2,8 mlrd. eurų, per Estijos bankus ir investicines įmones laikomų vertybinių popierių vertė – dar 5,5 mlrd. eurų, o portfelio valdymo paslaugose valdomas turtas – 555 mln. eurų.

Svarbus ir ilgesnio laikotarpio pokytis: 2013–2024 m. finansinis turtas – akcijos, fondai, obligacijos ir panašios priemonės – Estijos namų ūkių turte išaugo nuo maždaug 10 proc. iki 20 proc. Per dešimtmetį ši dalis padvigubėjo.

Latvijoje indėliai auga, paskatos juos fiksuoti ribotos

Latvijoje gyventojų indėliai 2026 m. vasarį siekė 12,2 mlrd. eurų ir per metus buvo 8,6 proc. didesni, rodo Latvijos banko duomenys. Terminuotųjų indėlių palūkanos šalyje siekia apie 2 proc. – panašiai kaip valstybės taupymo obligacijų pajamingumas, kuris 12 mėnesių laikotarpiui sudaro apie 2,3 proc.

Pasak M. Sulte, tai reiškia, kad finansinė paskata lėšas fiksuoti vienų metų indėlyje išlieka ribota. Lėšos bankų sąskaitose ir toliau auga, tačiau žemos palūkanos kelia klausimą, kiek toks pasirinkimas ilgainiui padeda išsaugoti ar auginti gyventojų perkamąją galią.

Kryptis keičiasi, bet įprotis išlieka stiprus

Baltijos šalys nėra išimtis – Europos Centrinio Banko namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo duomenys rodo, kad didelė dalis Europos namų ūkių santaupų vis dar laikoma grynaisiais pinigais ir indėliuose. Vis dėlto Baltijos šalyse jau matomi pokyčio ženklai: finansų rinkų priemonės palaipsniui užima didesnę namų ūkių finansinio turto dalį, o 2026 m. sausio–balandžio mėn. „Mintos“ platformos duomenys rodo, kad regiono investuotojai lenkė platesnį EEE vidurkį pagal portfelių diversifikavimą ir aktyvumo augimą.

„Indėliai dar ilgai išliks svarbia gyventojų finansinio saugumo dalimi, tačiau vien jų nepakanka ilgalaikiam turto augimui. Baltijos šalyse jau matome laipsnišką perėjimą nuo vien taupymo prie platesnio finansinio planavimo – pokytį, kuris ilgainiui gali būti reikšmingas viso regiono kapitalo rinkoms“, – apibendrina M. Sulte.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Ekonomika

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: Lietuvos bibliotekų tarybos pirmininke išrinkta Nacionalinės bibliotekos vadovė Aušrinė Žilinskienė
Next: Beveik 10 mln. eurų Lietuvos ūkininkams: Europos Komisija parengė skubios paramos reglamento projektą

Related News

Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu
3 minutes read

Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu

asd July 17, 2026 0
„Bitė“ skelbia, kada 10 mln. eurų kainavę dažniai pradės veikti Lietuvoje
2 minutes read

„Bitė“ skelbia, kada 10 mln. eurų kainavę dažniai pradės veikti Lietuvoje

asd July 17, 2026 0
Klimato kaita keičia ne tik orus: kas brangs ir kur atsiveria galimybės Baltijos šalims
4 minutes read

Klimato kaita keičia ne tik orus: kas brangs ir kur atsiveria galimybės Baltijos šalims

asd July 17, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu
    Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu
    Pirmąjį šių metų pusmetį „Urbo“ bankas uždirbo 3,4 mln. eurų grynojo pelno – 17,2 proc. daugiau nei per
  • Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis
    Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis
    Po sunkios ligos naktį iš liepos 15-osios į 16-ąją mirė vienas iš Lietuvos monetų kalyklos įkūrėjų ir pirmasis
  • Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta
    Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta
    Pastaraisiais metais parduotuvių lentynose gerokai padaugėjo daug baltymų turinčių produktų – nuo gėrimų ir putėsių iki sūrių, desertų
  • Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas
    Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas
    Liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Klaipėdos universiteto rektoriui prof. dr. Artūrui Razbadauskui įteiktas Latvijos Respublikos Pripažinimo kryžius.
  • Iki soties ir iki pergalės: didžiajam futbolo vakarui – 3 lengvi ir skanūs Lietuvos futbolininkų receptai
    Iki soties ir iki pergalės: didžiajam futbolo vakarui – 3 lengvi ir skanūs Lietuvos futbolininkų receptai
    Didysis futbolo sezonas pasiekė kulminaciją – sekmadienį Pasaulio futbolo čempionato finalas prie ekranų suburs milijonus sirgalių. O kur

Jus sudomins

Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu
3 minutes read

Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu

asd July 17, 2026 0
Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis
2 minutes read

Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis

asd July 17, 2026 0
Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta
4 minutes read

Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta

asd July 17, 2026 0
Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas
1 minute read

Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas

asd July 17, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Always active
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Manage options
  • Manage services
  • Manage {vendor_count} vendors
  • Read more about these purposes
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}