Matcha arbata daugeliui jau pažįstama, tačiau retas yra turėjęs progą iš arti pamatyti autentišką japonišką arbatos ceremoniją. Birželio 18 dieną sostinės Tumo galerijoje „Skonis ir kvapas“ pirmą kartą pakvietė į vakarą, skirtą pažinti šią Japonijoje puoselėjamą tradiciją.
Vilniuje viešėjusi tradicinės Omotesenke arbatos mokyklos atstovė Satomi Ueno dalyviams demonstravo tradicinę Omotesenke mokyklos matcha arbatos ceremoniją ir supažindino juos su jos istorija, principais bei etiketo subtilybėmis. Vakaro metu svečiai ne tik stebėjo ceremonijos eigą, bet ir patys mokėsi ruošti matchą pagal šios mokyklos tradiciją.
Dalyviai sužinojo, kad arbatos ceremonija nėra vien arbatos ruošimas. Ją sudaro apie 30 nuoseklių žingsnių, o net ir mažiausia detalė turi savo prasmę. Būtent todėl Japonijoje arbatos ceremonijos meistru tampama tik po mažiausiai dešimties metų mokymosi.
Japonijoje šiandien puoselėjamos trys pagrindinės arbatos ceremonijos mokyklos – Omotesenke, Urasenke ir Mushakōjisenke. Nors visos jos remiasi ta pačia arbatos ceremonijos filosofija, kiekviena turi savitas arbatos paruošimo technikas ir etiketo subtilybes.
Antrojoje vakaro dalyje dalyviai patys ruošė matchą. Sekdami Satomi instrukcijas, jie mokėsi ne tik ruošimo technikos, bet ir subtilybių, padedančių namuose paruošti kokybišką matchą. Prieš ragaujant pačių paruoštą matchą, kiekvienam buvo patiekti nedideli „Skonis ir kvapas“ rankų darbo saldėsiai. Pasak Satomi, ceremonijos metu, prieš geriant matchą, įprasta suvalgyti nedidelį saldumyną – jis padeda subalansuoti natūralų arbatos kartumą ir geriau atskleidžia jos skonį.
Tarp vakaro dalyvių buvo ir tekstų autorė, laidų vedėja bei gastronomijos mylėtoja Fausta Marija Leščiauskaitė su vyru Matu Simaičiu. Po renginio jie pasidalijo savo pažinties su matcha istorijomis ir praktiniais patarimais, kuriuos taiko ruošdami ją namuose.
Fausta teigė, kad su matcha pirmą kartą susidūrė prieš maždaug dešimtmetį, viešėdama Kanadoje. Tuomet ji dar nežinojo, kas yra matcha, todėl pirmoji pažintis su šia arbata, atsitiktinai užsisakius ją vienoje kavinėje, paliko neigiamą įspūdį.
„Atsigėriau gurkšnį ir išmečiau, – prisiminė F. M. Leščiauskaitė. – Tik po 6-7 metų, Vilniuje, paragavusi kokybiškos matchos, pradėjau ja domėtis giliau ir ilgainiui pamilau ne tik jos skonį, bet ir poveikį. Man atrodo, kad tik paragavus geros kokybės matchos galima suprasti, koks iš tikrųjų yra jos skonis ir poveikis.“
Skirtingai nei Faustai, Matui pirmoji pažintis su matcha buvo sėkminga, tačiau kartu ir netikėta.
„Kartą prieš vakarinę sporto treniruotę išgėriau dvigubą matchą, tikėdamasis daugiau energijos. Poveikis buvo toks stiprus, kad grįžęs namo negalėjau užmigti iki penktos valandos ryto“, – juokėsi Matas.
Fausta pasakojo, kad draugystės pradžioje rytus jie dažnai pradėdavo kartu ruošdami matchą, o šiandien kiekvienas jau turi savo pamėgtą jos ruošimo būdą. Abu pasidalijo ir keliais praktiniais patarimais, kurie gali praversti matchą ruošiant namuose.
Vieną naudingiausių matchos ruošimo patarimų Matas išgirdo iš Lietuvoje viešėjusio arbatos augintojo iš Japonijos.
„Jis parodė, kad pirmiausia matchą verta sumaišyti su maždaug 10 ml šalto vandens ir išmaišyti iki pastos, o tada užpilti dar apie 60 ml karšto vandens. Tokiu būdu nereikia rūpintis tikslia vandens temperatūra, o pati arbata išlieka švelni, saldi, neapkarsta“, – teigė Matas.
Anot Faustos, vienas dažniausių iššūkių ruošiant matchą namuose – gumuliukai. Ji pasidalijo paprastu būdu, padedančiu jų išvengti.
„Man labiausiai pasiteisino pirmiausia matchą sumaišyti su šlakeliu virinto, apie 60–70 laipsnių karščio vandens, kol susidaro vientisa pasta, ir tik tuomet supilti likusį, apie 60 ml, vandenį bei pradėti plakti. Pradedantiesiems toks būdas tikrai gali palengvinti matchos ruošimą“, – patarė F. M. Leščiauskaitė.
Patirties apie matchą pora sukaupė ne tik Lietuvoje. Šią žiemą keliaudami po Japoniją jie įsitikino, kad kokybiškos matchos paieškos žinių reikalauja ir jos gimtinėje.
„Dažnai įsivaizduojame, kad Japonijoje bet kur užėjus galima paragauti pačios geriausios matchos, tačiau taip nėra. Kaip ir Lietuvoje, ten nėra taip paprasta tokią rasti“, – pastebėjo F. M. Leščiauskaitė.
Renginio dalyviai turėjo progą ne tik paragauti, bet ir patys paruošti aukštos kokybės ceremoninę matchą. Dirbtuvių metu buvo naudojama „Skonis ir kvapas“ japoniška ceremoninė matcha, atkeliaujanti iš ilgamečių įmonės partnerių – arbatos augintojų ir meistrų Kagošimos prefektūroje Japonijoje.
About the Author
