Meteorologai prognozuoja, kad šalyje tvyrančią kaitrą jau šiandienos (liepos 1 d.) popietę nuplaus smarkios liūtys, griaudės perkūnija, vėjo gūsiai gali stiprėti iki 18 m/s. Ketvirtadienį (liepos 2 d.) lietaus debesys apims dar didesnę Lietuvos dalį, gausiausi krituliai prognozuojami pietiniuose ir rytiniuose šalies rajonuose. Nors po didelių karščių lietus daugeliui gali atrodyti laukiamas atokvėpis, ekspertai įspėja, kad gausūs krituliai neretai pridaro bėdų automobilių vairuotojams.
Pasak Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus, po ilgesnio sauso ir karšto laikotarpio pirmasis stiprus lietus keliuose sudaro itin sudėtingas važiavimo sąlygas. Stiprių liūčių metu dažniausiai pasitaiko kelių tipų transporto priemonių žalos: tai vandens pažeisti automobiliai bei eismo įvykiai dėl pablogėjusio matomumo, ilgesnio stabdymo kelio ar prarasto padangų sukibimo su kelio danga.
„Pirmosiomis liūties minutėmis ant kelio dangos susikaupusios dulkės, alyvos likučiai ir kiti nešvarumai susimaišo su vandeniu, todėl kelio danga tampa ypač slidi. Būtent tada dažniau fiksuojame eismo įvykius dėl prarasto sukibimo su kelio danga ir ilgesnio stabdymo kelio”, – sako A. Juodeikis.
Pasak draudimo eksperto, viena pavojingiausių situacijų – akvaplanavimas, kai tarp padangos ir kelio dangos susidaro vandens sluoksnis, o automobilis trumpam praranda sukibimą su keliu ir tampa sunkiai arba visai nevaldomas. Dažniausiai tai nutinka važiuojant dideliu greičiu arba eksploatuojant automobilį su nusidėvėjusiomis padangomis.
„Smarkus lietus taip pat riboja matomumą, o šlapia kelio danga ilgina stabdymo kelią, todėl itin svarbu laikytis kur kas didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių automobilių ir sumažinti greitį. Mat net trumpam praradus dėmesį gali nebelikti pakankamai laiko sustoti”, – sako ekspertas.
Vis dėlto, viena brangiausių pasekmių po smarkių liūčių – užlieti automobiliai. „Tikrai nerekomenduojame važiuoti po liūčių apsemtomis gatvėmis. Įvertinti vandens gylį vien iš akies praktiškai neįmanoma. Net ir iš pirmo žvilgsnio nedidelis vandens lygis gali slėpti duobes, kelio pažeidimus ar nuplautus šulinių dangčius. Vanduo gali patekti į variklį ar pažeisti elektronikos sistemas. Tokiais atvejais įvyksta vadinamasis hidrosmūgis, o automobilio remontas tampa itin brangus arba ekonomiškai nebenaudingas”, – perspėja A. Juodeikis.
Ne mažiau klaidingas sprendimas – bandyti iš naujo užvesti jau užlietą automobilį. Tokiu būdu galima dar labiau sugadinti variklį ir ženkliai padidinti remonto išlaidas.
„Dar viena reikšminga klaida – karštą dieną paliktas praviras langas, kad automobilis neprikaistų. Tačiau prasidėjus liūčiai per kelias minutes galima patirti rimtą žalą, kai užliejamas automobilio salonas bei elektronika”, – sako A. Juodeikis.
Artėjant liūtims draudimo ekspertas ragina vairuotojus iš anksto pasiruošti kelionei: patikrinti padangų būklę, valytuvus bei žibintus. Parkuojant automobilį, jį vertėtų pastatyti aukštesnėje vietoje, kur mažesnė užliejimo rizika.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė kasko draudimo išmokų suma už gamtos stichijų sukeltas žalas praėjusiais metais siekė 1,1 tūkst. eurų.
About the Author
