Viena didžiausių verslo grupių Baltijos šalyse – „Acme grupė“, šiuo metu vienijanti 36 bendroves, 2025 m. pasiekė 852,4 mln. eurų konsoliduotą apyvartą. Palyginti su 2024 m., ji augo 5,1 proc., tuo tarpu EBITDA didėjo 2,9 proc. – iki 23 mln. eurų.
2025 m. pabaigoje „Acme grupėje“ dirbo 503 darbuotojai, kai 2024 m. pabaigoje jų buvo 455. Eksporto dalis grupės pajamose išliko stabili ir sudarė 53 proc., o grupės įmonės produkciją ir paslaugas eksportavo į 34 šalis.
„2025 metai pasižymėjo lėtesniu nei tikėtasi ekonomikos augimu ir užsitęsusiu IT sektoriaus silpnėjimu pirmąjį metų pusmetį. Vis dėlto antroje metų dalyje rinkose matėme aiškius atsigavimo ženklus, kurie leido grupei išlaikyti augimą ir sustiprinti pozicijas pagrindinėse veiklos srityse. Mūsų rezultatai dar kartą patvirtina, kad diversifikuotas verslo modelis suteikia stabilumo net ir sudėtingesnėmis rinkos sąlygomis.
Praėjusiais metais matėme augantį dirbtinio intelekto sprendimams pritaikytų įrenginių poreikį, vis didesnį vartotojų dėmesį kokybiškesnei ir ilgaamžiškesnei elektronikai, vietinio turinio svarbos augimą kino rinkoje bei energetikos sektoriaus posūkį į elektros energijos kaupimo sprendimus. Tai ilgalaikės tendencijos, kurios formuos mūsų verslų plėtrą ir ateinančiais metais“, – teigia „Acme grupės“ vadovas Sergej Artemiuk.
Technologijų sektorius išlaikė augimą
Vienas svarbiausių „Acme grupės“ segmentų – technologijų distribucija – 2025 m. išlaikė augimo kryptį, nors Baltijos šalių IT ir elektronikos rinka pirmąjį metų pusmetį buvo vangi, o ryškesnius atsigavimo ženklus pradėjo rodyti tik antroje metų pusėje.
„ACC Distribution“ grupės pajamos 2025 m. siekė 397,6 mln. eurų ir buvo 7,5 proc. didesnės nei 2024 m. Grupės EBITDA augo 1,8 proc. – iki 9,3 mln. eurų. Pajamų augimui įtakos turėjo platus ir diversifikuotas tiekėjų tinklas, tęsta gamintojų bei produktų atsinaujinimo politika, klientų pasitikėjimas bei strateginis dėmesys prekių ženklams, kuriems bendrovė teikia papildomas vertės kūrimo paslaugas – produktų įvedimo į rinką, rinkos plėtros, rinkodaros ir kitus sprendimus.
Sparčiausiai „ACC Distribution“ asortimente augo kompiuterių kategorija – jos pardavimai, palyginti su 2024 m., didėjo daugiau kaip 25 proc. Šią tendenciją skatino vartotojų ir institucijų poreikis atnaujinti per pandemiją įsigytus įrenginius modernesniais, tvaresniais ir dirbtinio intelekto funkcijoms geriau pritaikytais modeliais. Iš Baltijos šalių sparčiausiai pardavimai augo Estijoje – daugiau kaip 20 proc.
„Pirmąjį metų pusmetį Baltijos šalių IT ir elektronikos rinka išliko gana vangi, tačiau antroje metų pusėje situacija pradėjo keistis. Prie to prisidėjo mažėjančios palūkanų normos, gerėjantys vartotojų lūkesčiai ir atnaujinimo ciklas, kai tiek verslas, tiek gyventojai pradėjo keisti pandemijos laikotarpiu įsigytus įrenginius. Vis didesnę įtaką pirkimo sprendimams daro ir dirbtinio intelekto funkcijos, kurios tampa svarbiu naujos kartos kompiuterių ir kitų įrenginių pasirinkimo kriterijumi“, – sako S. Artemiuk.
„Apple“ įgaliotosios platintojos „AVAD Baltic“ grupės pajamos 2025 m. siekė 445 mln. eurų ir buvo 1,2 proc. didesnės nei prieš metus. Rinkos aktyvumui įtakos turėjo antrąjį metų pusmetį gerėję vartotojų lūkesčiai, mažėjusios palūkanų normos ir įmonių grįžimas prie anksčiau atidėtų IT atnaujinimo projektų. Sparčiausiai augo „Mac“ nešiojamųjų kompiuterių kategorija, kurios pardavimai didėjo 11 proc., o „iPad“ planšetinių kompiuterių pardavimai augo 7 proc.
Šiemet technologijų segmente augimą turėtų palaikyti įrenginių atnaujinimo ciklas, dirbtinio intelekto sprendimų plėtra ir vartotojų dėmesys kokybiškesnei bei tvaresnei elektronikai.
Energetikoje – projektų užbaigimas ir kaupimo sprendimai
Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Acme Solar Group“ 2025 m. daugiausia dėmesio skyrė pradėtų saulės ir vėjo projektų užbaigimui bei naujų elektros energijos kaupimo įrenginių vystymui. Bendrovės pajamos siekė 4,4 mln. eurų, o EBITDA – 815 tūkst. eurų. Rezultatams įtakos turėjo projektų vystymo ciklas – pernai bendrovė koncentravosi į pradėtų projektų užbaigimą ir naujų elektros energijos kaupimo sprendimų vystymą.
Svarbiausiu metų projektu tapo 52 MW įrengtosios galios saulės parkas Pakruojo rajone, į kurį investuota apie 29 mln. eurų. Taip pat buvo užbaigti 13,8 MW įrengtosios galios vėjo parkai Šilutėje ir Kelmėje bei 4,93 MW įrengtosios galios saulės parkas Krekenavos rajone.
Pernai „Acme Solar Group“ pradėjo pirmąjį hibridinį projektą savo portfelyje – prie esamo saulės parko Krekenavos rajone pradėtas vystyti 5,56 MW įrengtosios galios vėjo jėgainės projektą.
„Po itin spartaus saulės energetikos augimo etapo rinka pereina į naują brandos etapą, kuriame vis svarbesnį vaidmenį atlieka elektros energijos kaupimas ir skirtingų technologijų integracija. Po Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijos su kontinentine Europa matome augantį kaupimo sprendimų poreikį, todėl didelį dėmesį skiriame tiek hibridinių projektų vystymui, tiek kaupimo infrastruktūros plėtrai. Tikime, kad būtent šie sprendimai artimiausiais metais taps vienu svarbiausių energetikos sektoriaus augimo veiksnių“, – pažymi S. Artemiuk.
Šiuo metu bendrovė vysto 49 MWh talpos kaupimo įrenginius prie Pakruojo rajone esančio didžiojo saulės parko ir 20 MWh talpos kaupimo įrenginius prie kelių skirtingų vėjo parkų.
Išskirtinė filmo „Pietinia kronikas“ sėkmė
Filmų platinimo bendrovės „Acme Film“ grupės apyvarta 2025 m. siekė beveik 10 mln. eurų ir buvo 12,7 proc. didesnė nei 2024 m. EBITDA augo 8,7 proc. – iki 737 tūkst. eurų.
Baltijos šalių kino rinkai didelę įtaką darė vietinių filmų pasiūla ir jų sėkmė. Latvijoje vietinio kino dalis rinkoje išaugo nuo 14 iki 21 proc., Lietuvoje išliko aukšta ir sudarė 22 proc., o Estijoje siekė 13 proc.
Lietuvoje vietinio kino dalis išliko tokia pati kaip ir 2024 metais. Prie šio rezultato reikšmingai prisidėjo visų laikų populiariausias lietuviškas filmas „Pietinia kronikas“, kuris Lietuvos kino teatruose pritraukė 412 521 žiūrovą ir sugeneravo daugiau nei 3,1 mln. eurų pajamų. Filmas tapo ne tik žiūrimiausiu 2025 metų filmu Lietuvoje, bet ir visų laikų lankomiausiu filmu šalies kino istorijoje, aplenkęs tokius kino hitus kaip „Įsikūnijimas. Vandens kelias“ (356 tūkst. žiūrovų), „Tadas Blinda: Pradžia“ (303 tūkst. žiūrovų) ir „Milijonieriaus palikimas“ (244 tūkst. žiūrovų).
Nekilnojamojo turto veikla – strateginiai žingsniai augimui
„ACME NT“ grupės apyvarta 2025 m. siekė 1,3 mln. eurų, o EBITDA augo 20,4 proc. – iki 871 tūkst. eurų.
Praėjusiais metais „ACME NT“ grupė investavo į nutolusius saulės parkus, nuosekliai didindama valdomo nekilnojamojo turto energinį efektyvumą ir mažindama pastatų eksploatacines sąnaudas. Kartu buvo atsisakyta nebenaudojamų bei neefektyvių patalpų, o gautos lėšos nukreiptos į strateginių nekilnojamojo turto projektų įgyvendinimą, įskaitant administracinio pastato Savanorių pr. 135 rekonstrukciją.
Šiemet planuojama užbaigti Savanorių pr. 135 pastato rekonstrukciją ir pritraukti nuomininkus. Bendrovė taip pat pradėjo apie 20 tūkst. kv. m sandėliavimo paskirties pastato projektavimą Ramučiuose, kurį planuoja užbaigti iki 2027 m. pabaigos. Nekilnojamojo turto srityje grupė ir toliau modernizuos turimas patalpas bei vertins naujas investavimo galimybes.
Šiuo metu „ACME NT“ grupė valdo 16 840 kv. m komercinės paskirties nekilnojamojo turto.
2026 m. prioritetai – efektyvumas, technologijos ir plėtra
„Šiemet daug dėmesio skirsime veiklos efektyvumui, procesų skaitmenizavimui ir technologiniam atsinaujinimui. Toliau investuojame į ERP, verslo analitikos ir dirbtinio intelekto sprendimus, kurie padeda greičiau priimti sprendimus, gerinti klientų patirtį ir didinti veiklos našumą. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad gebėjimas greitai prisitaikyti prie pokyčių tampa vienu svarbiausių konkurencinių pranašumų šiandienos verslo aplinkoje“, – sako S. Artemiuk.
Socialinė atsakomybė – grupės kultūros dalis
Socialinė atsakomybė išlieka svarbia grupės veiklos dalimi. VšĮ „Acme geri darbai“ – pernai daugiau nei 300 tūkst. eurų paramos visuomeninėms iniciatyvoms surinkęs fondas – rėmė švietimo,emocinės sveikatos, paramos Ukrainai bei bendruomeniškumo iniciatyvas.
Didelė fondo dėmesio dalis skirta švietimo projektams, tarp jų – „Renkuosi mokyti“, „Mokytojų palaikymo ratai“, „Smartuoliai“, „Švietimas Nr. 1“ ir „Lituanica X“.
„Didžiuojamės ne tik verslų augimu ir išlaikytomis stipriomis pozicijomis rinkoje, bet ir tuo, kad kartu su darbuotojais galime prisidėti prie prasmingų iniciatyvų visuomenėje. Verslas turi kurti vertę ne tik klientams ar partneriams, bet ir bendruomenėms, kuriose veikia. Socialinė atsakomybė mums nėra atskira veiklos kryptis – tai neatsiejama organizacijos kultūros dalis“, – pažymi S. Artemiuk.
About the Author
