VILNIUS TECH mokslininkė kartu su Lietuvos įmone ieškos būdo, kaip efektyviai iš aplinkos išvalyti sunkiuosius metalus šaltojo klimato sąlygomis.
Universiteto Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijos centras su Civilinės inžinerijos mokslo centro mokslininke bei Chemijos ir bioinžinerijos katedros dėstytoja Saloua Biyada kartu su įmone „NKA Consulting“ laimėjo Lietuvos mokslo tarybos organizuojamą konkursinę doktorantūros vietą su įmone.
Technologijos mokslų srityje tai vienintelė šiemet visai Lietuvai skirta konkursinė doktorantūros vieta su įmone. Mokslininkės pasiūlyta tema „Naftos angliavandeniliais ir sunkiaisiais metalais užterštų ekosistemų valymas panaudojant psichrofilinį mikroorganizmų konsorciumą, išskirtą iš atšiaurių aplinkos sąlygų“ ekspertų įvertinta aukščiausiais balais.
Iššūkis, kurio nepajėgia įveikti įprastos technologijos
Naftos produktais užterštos teritorijos paprastai valomos bioremediacijos būdu – pasitelkiant taršą skaidančius mikroorganizmus. Ši tvari ir ekonomiškai efektyvi technologija pasaulyje taikoma jau ne vienerius metus. Tačiau šaltojo klimato regionuose, tokiuose kaip Baltijos šalys, ji susiduria su esmine kliūtimi: žemoje temperatūroje naftos produktų tirpumas sumažėja, o dirvožemio mikroorganizmų aktyvumas krinta. Šaltuoju metų laiku mikroorganizmų bendrija praktiškai „užmiega“, todėl valymas sustoja ar gerokai sulėtėja.
Būtent šiai problemai spręsti bus skirtas S. Biyada mokslinis tyrimas. Planuojamo tyrimo metu numatoma iš atšiaurios aplinkos išskirti naujus psichrofilinius (šaltį mėgstančius) mikroorganizmus, ištirti jų gebėjimą skaidyti naftos angliavandenilius ir šalinti iš aplinkos sunkiuosius metalus bei optimizuoti procesą taip, kad valymas būtų efektyvus net ir žemoje temperatūroje. Tarptautiniu mastu biologinis naftos teršalų valymas tiriamas plačiai, tačiau dauguma darbų remiasi mezofiliniais mikroorganizmais, kurie šaltyje tampa neefektyvūs, todėl pasiūlytas efektyvių psichrofilinių mikroorganizmų konsorciumų paieškos kelias yra iš esmės naujas.
Nuo laboratorijos iki realios rinkos
Galutinis mokslininkės tikslas – sukurti komerciškai gyvybingus bioaugmentacijos produktus ir technologinį sprendimų rinkinį, veikiantį Baltijos šalių klimato sąlygomis mišriose (kelių teršalų) taršos terpėse. Taip mokslinis tyrimas nuo pat pradžių orientuotas ne tik į naujas žinias, bet ir į konkretų, rinkai paruoštą sprendimą.
Vertindami temą, ekspertai aukščiausiu balu įvertino jos mokslinį naujumą bei aktualumą ir suteikė maksimalų įvertinimą už tyrimų įgyvendinimo galimybes pažymėdami, kad VILNIUS TECH užtikrina reikiamą cheminių, mikrobiologinių bei molekulinės biologijos tyrimų infrastruktūrą, prieigą prie realių užteršto dirvožemio mėginių ir viso tyrimų ciklo – nuo mikroorganizmų išskyrimo iki jų veikimo mechanizmų analizės.
„Galimybė dirbti su realiais užteršto dirvožemio projektais kartu su pramonės partneriu reiškia, kad mūsų atradimai neliks ataskaitose ir straipsniuose – jie taps veikiančia technologija“, – sako konkursinės doktorantūros su įmone vadovė S. Biyada.
Konkursinių doktorantūros vietų su įmonėmis – per mažai
Šis laimėjimas džiugus, tačiau, pasak Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro vadovo Simono Barsteigos, tai atskleidžia ir platesnę problemą. 2026 m. visoje Lietuvoje Lietuvos mokslų taryba finansavo 70 nacionalinių konkursinių doktorantūros vietų, tačiau doktorantūrai kartu su įmonėmis – skirta vos 16, o technologijos mokslų srityje, kuri yra arčiausiai Lietuvos gamybos ir pramonės, numatyta skirti vienintelę vietą visai Lietuvai, kurią VILNIUS TECH ir laimėjo.
S. Barsteiga sako, kad nenuoseklus ir nesistemingas konkursinės doktorantūros vietų skirstymas primena loteriją, o ne sisteminį inovacijų ekosistemos auginimą.
„Kodėl 2025 metais konkursinių doktorantūros vietų su įmonėmis buvo 20, o šiemet 16? Kodėl šiemet skirta tik 1 vieta su įmonėms technologinių mokslų srityje, kai su įmonėmis pateikta 10 paraiškų, o 2025 m. buvo skirtos 3 vietos, nors pateiktos tik 8 paraiškos.
Aš nematau sisteminio požiūrio arba kažko nesuprantu. Nagrinėjant viešai prieinamą informaciją nematau nuoseklumo ir judėjimo krypties. O kur dar dienos šviesos nepasiekianti industrinė doktorantūra, apie kurią Lietuva jau intensyviai kalba apie 10 metų. Neturėdami sistemiškumo ir krypties mes vienaip ar kitaip „apvaginėjame“ savo pramonę. Nors Lietuva pasižymi sparčiu ekonomikos augimu, neišsprendus esminių inovacijų ekosistemos problemų, tokių, kaip menka moksliniais tyrimais paremtų inovacijų plėtra ir maža MTEP išlaidų dalis, šaliai kyla vidutinių pajamų spąstų grėsmė.
Sunku suprasti, kaip įmonėms reikia strategiškai planuotis ir orientuotis dabartinėje konkursinės doktorantūros sistemoje. Juk taikomieji technologiniai mokslai yra aukštos pridėtinės vertės pramonės ateitis. Taip, mūsų pramonė vis dar daug kur veikia kaip užsakomoji, bet būtent konkursinės doktorantūros su įmonėmis dėka galime daryti realų poveikį pramonei, o pastaroji – ekonomikai. Būtent tokie doktorantūros projektai laboratorijos atradimą gali priartinti prie rinkai paruošto aukštesnės vertės produkto, kuris kuria pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai“, – sako S. Barsteiga.
Jo nuomone, valstybė turėtų nuosekliai didinti konkursinės doktorantūros su įmonėmis skaičių apskritai.
„Negalime leisti, kad technologijos mokslų srityje vietos mažėtų arba susidarytų situacija, kad yra tik viena vieta visai Lietuvai. Turime kiekvienais metais auginti vietų skaičių – tai tiesioginė investicija į pramonės inovacijų ekosistemos auginimą ir ilgalaikį šalies pramonės konkurencingumo stiprinimą“, – įsitikinęs S. Barsteiga.
Ilgesnėje perspektyvoje, kompetencijų centro vadovo vertinimu, dauguma doktorantūros vietų turėtų būti grindžiama realia pramonės arba visuomenės problema. Tik toks mokslas – žinantis, kokį konkretų iššūkį sprendžia – leis Lietuvos mokslui ir verslui sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu.
About the Author
