Kiekviena karta turi savo mylimus herojus iš vaikystės, per kuriuos pažino aplinkinį pasaulį ir su kuriais tapatinosi. Susitikimas su jais jau suaugus, pasak psichologės Justinos Rybakovaitės, mus gali sugrąžinti į nerūpestingas, laimingas dienas ir priminti svarbius dalykus, kuriuos kartais esame linkę užmiršti. „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius priduria, kad šiuo metu susitikti su savo mylimais herojais galima ir lietuviškame prekybos tinkle.
Dalis iš mūsų augdami žavėjomės Supermenu, Betmenu ar Žmogumi-voru. Kiti augo su „Žvaigždžių karais“, serialu „Draugai“ ar „Žiedų valdovu“. Nors vaikystė seniai baigėsi, daugelis iki šiol nusišypsome išgirdę pažįstamą garso takelį, pamatę mėgstamo herojaus atvaizdą ant marškinėlių ar prekybos centro lentynoje.
„Augdami, mus supantį pasaulį pirmiausiai pažįstame per santykį su tėvais, šeima, mokytojais. O herojai ir jų istorijos tampa papildomais orientyrais, per kuriuos suprantame, kas gyvenime vertinga ir svarbu. Žmogus-voras moko, kad galia neatsiejama nuo atsakomybės, Betmenas – kad net ir po skaudžiausių išgyvenimų galima atsitiesti ir gyvenime siekti to, kas iš tikrųjų svarbu“, – pasakoja J. Rybakovaitė.
Pasak jos, nostalgiški susitikimai su vaikystės herojais mums primena apie universalias vertybes ir suteikia saugumo bei emocinės šilumos pojūtį.
Besikeičiančios herojų žinutės ir reikšmė
Psichologė pastebi, kad vaikystėje mes tiesiogiai susitapatiname su herojais, į kuriuos norime būti panašūs. Mus labiausiai žavi jų akivaizdžios savybės – galia, išskirtinumas, nenugalimumas. O suaugę į tas pačias istorijas jau žvelgiame visai kitokiu žvilgsniu.
„Jei vaikystėje mus žavi herojų supergalios, kostiumai ir nesibaigiantys nuotykiai, suaugę tose pačiose istorijose pradedame matyti visai kitus sluoksnius. Atsiskleidžia dalykai, su kuriais galime susitapatinti per sukauptą suaugusiojo patirtį. Pastebime ir suprantame herojų netektis, vienatvę, atsakomybę ar nuovargį, nes patys jau esame tai išgyvenę“, – sako J. Rybakovaitė.
Būtent todėl, pasak jos, vaikystėje pamėgti herojai mus lydi ir suaugus – pasikeičia tik mūsų santykis su jais.
Tai, kad įvairūs herojai nėra vien vaikų ar paauglių pasaulio dalis, pastebi ir „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius.
„Nemenka dalis mūsų herojų mėnesio asortimento skirta būtent suaugusiems – tarp herojų, užauginusių jau ne vieną kartą, yra legendinių filmų ir serialų veikėjai, muzikos pasaulio bei popkultūros ikonos“, – sako T. Atraškevičius.
Nostalgija ir jaukumas
Nostalgija, pasak J. Rybakovaitės, nėra vien sentimentalus žvilgsnis į praeitį. Netikėtai pamatytas herojaus atvaizdas mums sužadina asociacijas su kažkada nutikusiais įvykiais, patirtomis būsenomis ir išgyventais jausmais.
„Pamatę vaikystėje svarbų herojų, prisimename ne tik patį personažą. Dažnai sugrįžta visas laikotarpis, su kuriuo jį siejame – žmonės, kurie tuo metu buvo šalia, vietos, kur augome ir jausmai, kuriuos tada išgyvenome“, – pasakoja psichologė.
T. Atraškevičius priduria, kad šiuos jausmus gali sužadinti tiek įvairūs produktai ir gaminiai su mėgstamų herojų atvaizdais, tiek mylimas serialas ar stiprų įspūdį palikęs filmas.
Daugybę kartų matytas filmas ar serialas dažnai tampa tuo, prie ko grįžtame po sunkesnės dienos. Tokiais atvejais dažniau renkamės ne naują turinį, o tai, kas pažįstama, nereikalauja papildomų pastangų ir leidžia tiesiog atsipalaiduoti.
„Nauja istorija reikalauja dėmesio, įsitraukimo, o pavargusiai psichikai to kartais tiesiog per daug. Todėl grįžtame prie jau matytų filmų ar serialų, kur viskas aišku, suprantama ir nereikalauja papildomų pastangų. Tokiu būdu mes trumpam atsitraukiame nuo įtampos ir grįžtame į ramesnę vidinę būseną“, – pastebi J. Rybakovaitė.
Pasiekti šią būseną, pasak T. Atraškevičiaus, padeda ne vien mylimų herojų istorijos knygose ar televizijos ekrane.
„Pasijusti jaukiai galima ir užsivilkus marškinėlius ar pižamą su Hario Poterio ar Kakės Makės iliustracijomis, geriant kavą iš puodelio su mylimo herojaus atvaizdu ar ragaujant įvairius „savo“ herojų užkandžius: traškučius, javinukus, sausainius, batonėlius, zefyrus, guminukus ar saldainius“, – pastebi „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida.
Turinio – vis daugiau, mylimi herojai – vis svarbesni
Pasak psichologės, šiandien žmonėms vis sunkiau išlaikyti vidinį stabilumo jausmą, nes informacinė aplinka tapusi gerokai greitesnė ir intensyvesnė nei ta, kurioje augo ankstesnės kartos, kai daugelis žiūrėjo tuos pačius filmus, sekė tuos pačius serialus ir tapatinosi su tais pačiais herojais.
„Žmonės, augę 90-aisiais ar ankstyvais 2000-aisiais, gyveno kur kas siauresniame informaciniame ir pramoginiame lauke. Šiandien įvairaus turinio kiekis yra gerokai didesnis, jis labiau personalizuotas ir nuolat kintantis. Dėl to pažįstami herojai mums tampa savotiška atrama – prie jų grįžtame, kai norisi mažiau informacinio triukšmo ir daugiau stabilumo“, – sako J. Rybakovaitė.
Psichologės teigimu, praktiškai visoms ilgai išliekančių herojų istorijoms būdingas vienas bruožas – tai, kad jose kalbama apie universalius dalykus: draugystę, drąsą, atsakomybę, netektis ir gebėjimą nepasiduoti.
„Žymus amerikiečių mitų tyrinėtojas, profesorius Josephas Campbellas pastebėjo, kad daugelyje kultūrų – nuo senovės graikų „Odisėjos“ laikų iki įvairių pasaulio šalių mitų – kartojasi toks pat pasakojimo modelis: herojus palieka saugią aplinką, turi įveikti įvairius išbandymus, klysta, praranda, mokosi ir galiausiai sugrįžta namo pasikeitęs. O šią istoriją viena ar kita forma išgyvename ir kiekvienas iš mūsų“, – apibendrina psichologė J. Rybakovaitė.
Apie lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir kruopščiai atrinktas asortimentas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu tinkle dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir veikia arti pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių visoje Lietuvoje, kuriose kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
Daugiau informacijos:
El. paštas komunikacija@maxima.lt
