Birželio 20-ąją minima Pasaulinė pabėgėlių diena. Jos proga Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM Lietuva) Vilniaus biuras atkreipia dėmesį į bendruomenių vaidmenį pabėgėlių integracijoje. IOM Lietuva ekspertų teigimu, asmeniniai ryšiai ir vietos gyventojų įsitraukimas padeda naujakuriams greičiau tapti visaverte visuomenės dalimi, stiprina socialinę sanglaudą ir prisideda prie saugesnių bei atsparesnių bendruomenių kūrimo.
Remiantis šia įžvalga buvo sukurtas projektas RISE, kuris dvejus metus Lietuvoje skatino vietos gyventojų ir prieglobsčio prašytojų bendravimą. Projekto metu 23 bendruomenės rėmėjai šešis mėnesius teikė praktinę ir emocinę pagalbą 43 naujakuriams ir pabėgėliams. Dalis projekto metu užmegztų ryšių tęsiasi iki šiol, o kai kuriais atvejais pažintys peraugo į draugystes ir savitarpio pagalbos tinklus. Ši patirtis parodė, kad bendruomenių įsitraukimas gali tapti svarbiu veiksniu, padedančiu mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti naujakurių integraciją.
„Integracija yra žmogiškas procesas, todėl bendruomenės ir ryšiai tarp žmonių atlieka lemiamą vaidmenį. Stipriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai bendruomenės tampa ne stebėtojomis, o aktyviomis proceso dalyvėmis. Kurdami erdves susitikimams, bendroms veikloms ir savanorystei, prisidėjome prie atviresnių ir labiau įtraukių bendruomenių kūrimo“, – sako projekto RISE vadovė Agnė Kurpytė-Nishnianidze.
Svarbiausia – asmeniniai ryšiai
Anot A. Kurpytės-Nishnianidze, projekto metu labiausiai pasiteisino bendruomenės rėmimo modelis, paremtas asmeniniais ryšiais tarp vietos gyventojų ir naujakurių. Tokie ryšiai tapo svarbiu socialiniu tiltu, padėjusiu lengviau įsilieti į Lietuvos visuomenę, pažinti šalies kultūrą, tradicijas ir kasdienį gyvenimą.
Projekto metu bendruomenės rėmėjai buvo apmokyti teikti praktinę ir emocinę pagalbą, dalyvavo kultūriniuose renginiuose, kūrybinėse veiklose ir neformaliuose susitikimuose. Šios patirtys padėjo kurti pasitikėjimu grįstus santykius ir skatino geresnį tarpusavio supratimą. Meninės dirbtuvės, bendros veiklos ir neformalūs susitikimai sudarė sąlygas žmonėms pažinti vieniems kitus natūralioje aplinkoje ir atrasti daugiau panašumų nei skirtumų.
„Svarbu ir tai, kad daugelis projekto metu užmegztų ryšių išliko gyvi ir pasibaigus oficialiam rėmimo laikotarpiui. Tai rodo, kad bendruomenės rėmimo modelis turi ilgalaikį poveikį ir potencialą būti taikomas plačiau“, – teigia A. Kurpytė-Nishnianidze.
Ilgalaikiams pokyčiams reikia tęstinumo
Nors tokie projektai kaip RISE reikšmingai prisideda prie pabėgėlių integracijos, bendruomenės rėmimas ir integracija yra ilgalaikiai santykių kūrimo procesai, kuriems būtinas tęstinumas, laikas ir nuoseklus palaikymas. Pasak projekto vadovės A. Kurpytės-Nishnianidze, ryšiai tarp bendruomenės rėmėjų ir naujakurių nesusiformuoja per kelis mėnesius – jiems reikalinga nuolatinė koordinacija ir palaikymas.
Siekiant ilgalaikio poveikio bei tvaraus integracijos proceso, svarbu užtikrinti bendruomenės rėmėjų mokymus, jų palaikymą ir bendruomeninius ryšius stiprinančias veiklas. Koordinuota integracija padeda mažinti socialinę atskirtį ir užtikrina, kad skirtingos iniciatyvos, organizacijos bei bendruomenės veiktų kryptingai, o ne fragmentiškai.
Integracija – ir už Lietuvos ribų
RISE buvo įgyvendinamas Lietuvoje, Belgijoje ir Italijoje, kur projekto veiklos buvo pilotuojamos skirtinguose nacionaliniuose kontekstuose. Sukaupta patirtis parodė, kad, nepaisant skirtingų institucinių ir socialinių aplinkybių, žmogišku ryšiu grįsta integracija veikia universaliai – stiprina pasitikėjimą, mažina socialinę atskirtį ir skatina bendruomenių įsitraukimą.
„Žmogišku ryšiu grįsta integracija veikia universaliai, todėl jau dabar sukurtos priemonės, mokymai ir praktiniai įrankiai yra lengvai adaptuojami. Juos galima pritaikyti prie vietos realijų, institucinių sistemų ir bendruomenių poreikių“, – aiškina A. Kurpytė-Nishnianidze.
About the Author
