Dronai, dirbtinis intelektas, genetiniai tyrimai, palydoviniai duomenys ir klimato kaitos modeliai. Tai ne ateities profesijų sąrašas – tai šiuolaikinio miškininko kasdienybė.
Per pastaruosius dešimtmečius ši specialybė pasikeitė iš esmės. Šiuolaikinis miškų sektorius apima ne tik miško atkūrimą ar priežiūrą. Klimato kaita, biologinės įvairovės išsaugojimas, genetinių išteklių apsauga, anglies kaupimas ir pažangios duomenų technologijos tapo neatsiejama šios srities dalimi. Ji galėtų būti labai patraukli tiems, kurie ieško ne tik stabilios ir paklausios profesijos, bet ir galimybės dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis, spręsti realias aplinkosaugos problemas ir nuolat mokytis naujų dalykų.
Valstybinės miškų tarnybos direktorius Mindaugas Tarnauskas pabrėžia, kad šiandien miškininkystė tampa vis modernesne gamtos išteklių valdymo sritimi:
„Lietuvos miškams reikia specialistų, kurie derintų gamtos mokslų žinias su pažangiomis technologijomis. Vis svarbesnės tampa duomenų analizės, GIS sistemų, nuotolinių tyrimų ir klimato kaitos vertinimo kompetencijos. Tai profesija, kurioje šiandien priimtų sprendimų reikšmė dažnai matoma tik po daugelio metų.“
Šių specialistų žiniomis kasdien remiasi Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama nacionalinę miškų inventorizaciją, koordinuodama miškų sveikumo stebėseną, administruodama genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą.
Miškų valdymas prasideda nuo duomenų
Šiuolaikinėje miškininkystėje sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis. Tam reikalingi tikslūs ir nuolat atnaujinami duomenys. Todėl viena svarbiausių Valstybinės miškų tarnybos veiklų yra Nacionalinė miškų inventorizacija. Jos metu nuolat renkami ir analizuojami duomenys apie Lietuvos miškų būklę, medienos išteklius, biologinę įvairovę ir anglies kaupimą. Surinkti duomenys naudojami valstybės sprendimams, moksliniams tyrimams, Europos Sąjungos ataskaitoms ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitai.
Šiuolaikinė miškininkystė remiasi duomenimis iš kosmoso
Miškas šiandien stebimas ne tik vaikštant po jį. Jo būklę padeda vertinti palydovai, dronai ir pažangios duomenų analizės sistemos. Todėl miškų sektorius tampa vis labiau tarpdisciplinine sritimi, kurioje sėkmingai dirba ne tik biologai ar ekologai, bet ir technologijų, geoinformatikos bei duomenų analizės specialistai.
Miško genetikai dirba su ateities miškais
Vienas svarbiausių klimato kaitos keliamų klausimų – kaip užtikrinti, kad Lietuvos miškai išliktų atsparūs ir po kelių dešimtmečių. Todėl vis didesnę reikšmę įgyja miško genetinių išteklių specialistai. Jie dirba su genetiniais draustiniais, sėkliniais medynais, medžių selekcija ir genetinės įvairovės išsaugojimu. Jų sprendimai lemia, kokios medžių populiacijos bus naudojamos atkuriant miškus ir kaip jos prisitaikys prie besikeičiančių klimato sąlygų.
Nors ši veikla visuomenei dažnai lieka nematoma, būtent ji padeda formuoti ateities miškus, kurie turės atlaikyti didesnes sausras, ekstremalius orų reiškinius ir naujų ligų bei kenkėjų puolimus.
Miškų sveikatos specialistai grėsmes turi pastebėti pirmieji
Kai visuomenė pamato džiūstančius medžius ar kenkėjų pažeistus medynus, problema dažniausiai jau būna įgavusi pagreitį. Miško sanitarinės apsaugos specialistų darbas prasideda gerokai anksčiau. Jie stebi ligų ir kenkėjų plitimą, vertina rizikas, analizuoja pažeidimų mastą ir rengia rekomendacijas dėl apsaugos priemonių. Pastaraisiais metais šių specialistų vaidmuo ypač išaugo dėl žievėgraužio tipografo plitimo ir didėjančio klimato kaitos poveikio miškų ekosistemoms.
Klimato kaitos specialistai – viena sparčiausiai augančių miškininkystės krypčių
Dar prieš du dešimtmečius miškininkystė retai buvo siejama su klimato politika. Šiandien miškai laikomi vienu svarbiausių natūralių anglies absorbentų, todėl klimato kaitos klausimai tapo neatsiejama miškininkystės dalimi.
Valstybinės miškų tarnybos specialistai dalyvauja šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitoje, vertina anglies kaupimą miškuose ir rengia duomenis nacionalinėms bei tarptautinėms ataskaitoms. Tai sritis, kurioje miškininkystė susitinka su ekologija, statistika, modeliavimu ir klimato mokslu.
Institucija, kurioje susitinka skirtingos kompetencijos
Valstybinė miškų tarnyba šiandien yra viena pagrindinių šalies ekspertinių institucijų miškų sektoriuje. Tarnybos specialistai vykdo nacionalinę miškų inventorizaciją, koordinuoja miškų sanitarinę apsaugą, administruoja genetinių miško medžių išteklių sistemą, dalyvauja klimato kaitos apskaitoje ir teikia duomenis bei ekspertines išvadas, kuriomis remiasi valstybės institucijos, mokslininkai ir tarptautinės organizacijos.
Tai puikus pavyzdys, kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė pati miškininkystė. Šioje srityje reikalingos ne tik biologijos ar miškininkystės žinios, bet ir gebėjimas dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis, duomenimis bei moksliniais tyrimais.
Kur rengiami šie specialistai?
Norintiems rinktis šią profesinę kryptį Lietuvoje siūlomos tiek universitetinės, tiek koleginės studijos. Universitetines studijas vykdo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas. Čia studentai gali rinktis Miškininkystės ir Taikomosios ekologijos bakalauro studijų programas, o vėliau tęsti studijas magistrantūroje – Miškininkystės, Ekologijos ir klimato kaitos arba Laukinių gyvūnų išteklių ir jų valdymo programose.
Studijų metu mokomasi miško ekologijos, genetikos ir selekcijos, biologinės įvairovės vertinimo, miškų apsaugos, miškotvarkos, GIS technologijų, nuotolinių tyrimų metodų, klimato kaitos poveikio ekosistemoms ir miškų išteklių analizės.
Kitas kelias į miškininkystės sektorių – Lietuvos inžinerijos kolegija, vykdanti Miškininkystės profesinio bakalauro studijų programą. Joje rengiami specialistai, gebantys organizuoti miško atkūrimo, priežiūros, apsaugos, miškotvarkos ir medienos ruošos darbus, dirbti valstybinėse institucijose bei privačiame miškų sektoriuje.
Skaičiai, kurie kalba patys už save
Lietuvos miškai užima daugiau kaip trečdalį šalies teritorijos, todėl jų būklė ir ateitis yra svarbi ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonomikos, klimato politikos bei visuomenės gerovės dalis.
Tačiau miškininkystės sektorius susiduria su specialistų trūkumu. Ekspertų vertinimu, siekiant užtikrinti šalies miškų sektoriaus poreikius, į universitetines miškininkystės studijas kasmet reikėtų priimti daugiau kaip 50 studentų, tačiau realūs priėmimo skaičiai dažnai būna mažesni.
Būtent todėl jau ne vienerius metus būsimiems miškininkams skiriamos tikslinės skatinamosios stipendijos. Tai gana retas atvejis, kai valstybė finansiškai skatina rinktis konkrečią studijų kryptį. Toks sprendimas rodo, kad miškininkystės specialistų poreikis šiandien vertinamas kaip strategiškai svarbus.
Daugiau nei viena profesija
Miškininkystė seniai peržengė vien medžių sodinimo ir miško priežiūros ribas. Tai sritis, kurioje susitinka genetika, ekologija, klimato mokslai, duomenų analizė, geografinių informacinių sistemų technologijos, nuotoliniai tyrimai ir ilgalaikis gamtos išteklių valdymas. Ją renkasi žmonės, kuriems svarbi gamta, tačiau kartu įdomios ir technologijos, moksliniai tyrimai bei realių problemų sprendimas.
Galbūt tarp šių metų stojančiųjų yra būsimieji specialistai, kurie formuos Lietuvos miškų ateitį. Miškas auga dešimtmečius, todėl miškininkystėje kiekvienas sprendimas turi ilgalaikę reikšmę – jo rezultatai dažnai matomi tik po daugelio metų.
About the Author
