Darbas jaukioje kavinėje ar net po palme, lankstus grafikas ir jokių viršininkų – toks laisvadarbio įvaizdis dažnai piešiamas socialiniuose tinkluose. Individualia veikla besiverčiančių asmenų skaičius Lietuvoje kasmet auga ir jau viršija 300 tūkst., tačiau, pradėję veiklą, daugelis atranda, kad didžiausi iššūkiai tokioje karjeroje prasideda valdant asmeninius finansus ir su tuo susijusį stresą, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Nestabilios pajamos ir amžinas pardavėjo vaidmuo
Vienas didžiausių šokų, su kuriuo susiduria naujokai, – pajamų nepastovumas. Vieną mėnesį į sąskaitą gali įplaukti apvali suma už didžiulį projektą, o kitą – spengti tyla.
Ieva Butkutė, „Bigbank“ Būsto paskolų skyriaus vadovė, pastebi, kad pajamų kalneliai – didžiausi ir dažniausi tokios karjeros pradžioje: „Daugelis laisvadarbių iš pradžių neturi stabilių klientų ir dažniau vykdo vienkartinius projektus. Dėl to finansų planavimas tampa atskira ir labai sudėtinga užduotimi, nes reikia numatyti ateinančių laikotarpių pajamas ir paskirstyti savo uždarbį kuo tolygiau.“
14 metų laisvadarbyste užsiimantis komunikacijos specialistas Erikas Murinas sako, kad dėl to daugeliui sudėtingiausias – gegužės mėnuo: „Laisvadarbiai mokesčius moka kartą per metus, todėl ne kartą yra tekę iš pradžių išleisti gautas pajamas, įskaitant mokesčiams skirtą dalį, o likus mėnesiui ar dviem iki mokėjimo termino, gyventi smarkiai susiveržus diržą. Tik kiek vėliau pradėjau kiekvieną mėnesį dalį savo pajamų vesti į atskirą kaupiamąją sąskaitą, iš kurios vėliau sumoku mokesčius.“
Problemų pradedantiesiems kelia ir tai, kad laisvadarbis niekada nedirba vien tik tiesioginio darbo. Tyrimai rodo, kad net apie 40 proc. laiko užtrunka naujų klientų paieška, derybos, sutarčių derinimas ir sąskaitų išrašymas. Už šį laiką paprastai niekas nemoka, be to, kai kuriais atvejais klientai gali vėluoti atsiskaityti, tad pasiruošti reikia ir tam.
Atostogos kainuoja dvigubai
Dar daugiau planavimo reikalauja laisvadarbių atostogos. Samdomas darbuotojas, išeidamas atostogų, gali ramiai ilsėtis žinodamas, kad pinigai mokami, o didžiąją dalį darbų atlieka kolegos.
Laisvadarbiui atostogos yra prabanga, kainuojanti dvigubai: jis ne tik išleidžia pinigus poilsiui, bet ir tuo metu neuždirba jokių pajamų. Nėra darbo – nėra atlygio.
Ligos atveju situacija labai panaši: nors „Sodros“ išmokos priklauso, jų dydis ir gavimo sąlygos dažnai skiriasi nuo tų, prie kurių pripratę dirbantieji pagal darbo sutartį.
„Tai reiškia, kad laisvadarbio finansinė saugumo pagalvė turi būti kiek didesnė nei dirbančio visu etatu. Dirbantieji sau sulaukia mažesnės pagalbos ligos ar darbo nebuvimo atveju, tad tam reikia pasiruošti. Dirbantieji pagal darbo sutartį tokiems atvejams pasiruošia mokėdami gerokai didesnius mokesčius. Tad laisvadarbiams mažų mažiausiai reikia savarankiškai sukaupti „nedarbo išmokas“, kurių valstybė tokiems asmenims nemoka“, – pataria „Bigbank“ Būsto paskolų skyriaus vadovė I. Butkutė.
Laisvadarbystės atsisakoma ir dėl sunkumų perkant būstą
Bene skaudžiausia tema laisvadarbiams dažnai yra nekilnojamojo turto pirkimas. Kadangi laisvadarbių pajamos dažnai yra kintančios, bankai neretai jas vertina kiek atsargiau.
Jei pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, norinčiam gauti paskolą, dažniausiai užtenka parodyti 6 mėnesių nepertraukiamas pajamas, iš savarankiškai dirbančių asmenų bankai paprastai reikalauja ir bent 6 mėn. veiklos istorijos, ir praėjusių metų deklaracijos.
Kartais gali prireikti ir veiklos įrodymų, pavyzdžiui, sutarčių. Laisvadarbiams kartais sunkiau ir pagrįsti turimo pradinio įnašo lėšų kilmę. Tiesa, dažniausia klaida yra ta, kad patys laisvadarbiai įvertina savo pajamas neatskaičiuodami mokesčių ir, dar svarbiau, išlaidų.
I. Butkutė taip pat pabrėžia, kad bankai tikrai pastebi, jeigu žmogus ilgą laiką dirbo pagal individualios veiklos pažymą ir, vos 6 mėn. padirbėjęs pagal darbo sutartį, kreipiasi dėl būsto paskolos: „Nors teoriškai minimalius reikalavimus tai atitinka, bankai į tokius prašymus gilinasi labiau, prašo papildomų detalių, o kartais – ir atmeta paraišką. Tas pats galioja ir tais atvejais, jeigu žmogus ilgą laiką dirbo už minimalią algą, o tuomet jo oficialios pajamos staiga 6 mėnesiams išaugo.“
Tiesa, tokių gudravimo atvejų mažėja, nes bankai Lietuvoje į pajamas iš individualios veiklos ar nedidelės įmonės žiūri vis liberaliau, nes tai tampa gana įprasta. Tačiau svarbu gebėti dokumentais įrodyti, kad pajamos yra stabilios ir tvarios.
