Birželio 8 dienos duomenimis, Lietuvoje šiais metais jau užfiksuoti 9 tymų atvejai, kai per visus 2025 metus jų buvo 11. Pasak medikų, nors panikai pagrindo dar nėra, budrumo taip pat nereikėtų prarasti. Ypač prasidedant vasarai, kai daug žmonių vyksta atostogauti į užsienį – taip pat ir į tas šalis, kuriose registruojami tymų protrūkiai.
Lietuvoje šiemet tymai diagnozuoti keturioms moterims ir penkiems vyrams. Septyni susirgimai fiksuoti Kauno apskrityje, du – Panevėžio. Du tymų atvejai yra įvežtiniai – susirgusieji lankėsi Lenkijoje ir Pietų Korėjoje.
Daugiausia atvejų, trys, užregistruoti 45–49 metų vyrų grupėje. Po du susirgimus fiksuota tarp 50–54 ir 55–59 metų moterų. Dar po vieną atvejį nustatyta 40-44 metų vyrų bei 1-4 metų berniukų grupėje.
Daugumai užsikrėtusiųjų, aštuoniems, prireikė gydymo ligoninėje. Penki iš jų gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikoje. Jos vadovė, profesorė, dr. Auksė Mickienė pasakoja, kad dviem pacientams išsivystė sunkus plaučių uždegimas, dėl ko jiems prireikė deguonies terapijos.
„Du atvejai neatrodo daug absoliučiais skaičiais, tačiau šiuo atveju procentinė dalis yra ganėtinai didelė. Jei tymais užsikrėstų tūkstantis ar keli tūkstančiai žmonių – įsivaizduokime, apie kokius skaičius tektų kalbėti tuomet ir kokios būtų pasekmės tiek medicinos įstaigų apkrovai, tiek visuomenei“, – dėmesį atkreipia profesorė, perspėjanti, kad tymai pasiekti tokius skaičius gali labai nesunkiai.
Viena užkrečiamiausių ligų pasaulyje
Tymai – ūmi virusinė infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu: virusas perduodamas sergančiam žmogui kosint, čiaudint ar netgi kvėpuojant. Užsikrėtus tymais, inkubacinio periodo metu (6–21 d.) paprastai nejaučiama jokių simptomų. Vėliau prasideda karščiavimas, sloga, kosulys, akių paraudimas. Dar vėliau – dažniausiai ant veido atsirandantis ir po visą kūną išplintantis bėrimas.
Bazinis tymų reprodukcijos rodiklis (R0) yra 12–18. Tai reiškia, kad imuniteto neturinčioje populiacijoje vienas sergantis žmogus gali užkrėsti 12–18 kitų asmenų. Palyginimui, sezoninio gripo reprodukcijos rodiklis paprastai siekia 1–2, o pirminio COVID-19 varianto prieš septynerius metus R0 buvo apie 2–3.
Dėl itin aukšto užkrečiamumo epidemiologai tymus dažnai vadina savotišku visuomenės imuniteto „streso testu“ – pradėjus sparčiau plisti tymams, tai dažniausiai reiškia pavojingai sumažėjusį vakcinacijos lygį ir bendro visuomenės imuniteto nepakankamumą.
Panikuoti dar nereikia, tačiau pasiruošti būtina
Prof. A. Mickienės teigimu, prevencinių veiksmų reikia imtis dar prieš protrūkį, nes jam prasidėjus, suvaldyti situaciją tampa gerokai sunkiau.
„Tymai plinta labai greitai. Be aukšto bazinio reprodukcijos rodiklio, ši liga pavojinga ir tuo, kad užsikrėtimui pakanka labai trumpo ir net nebūtinai tiesioginio kontakto: uždaroje patalpoje virusas gali išlikti net iki dviejų valandų“, – pabrėžia profesorė.
Svarbiausia, kad užkrėsti kitus žmogus jau gali vos prasidėjus karščiavimui, kol oda dar neišberta. Tuo metu tymų simptomai yra labai panašūs į gripo, tad pats žmogus paprastai net neįtaria sergantis tymais.
„Pamažu įsibėgėjant vasarai, kuomet nemažai žmonių keliauja atostogauti į užsienį, rizika parsivežti ne tik gerų įspūdžių, bet ir pavojingą ligą didėja: oro uostai, turistų traukos objektai, koncertai ar kitos masinio susibūrimo vietos gali tapti puikia terpe plisti ir tymų virusui“, – perspėja A. Mickienė.
Sergamumas Europoje
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2026 m. balandžio 30 d. Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse buvo užregistruoti 3 779 tymų atvejai. Dvylikoje Europos šalių daugiau nei pusė registruotų tymų atvejų buvo įvežtiniai arba susiję su įvežtiniais atvejais.
Naujausiais ECDC duomenimis, nuo šių metų pradžios iki gegužės 17 dienos daugiausiai tymų atvejų fiksuota Bulgarijoje – 277. Ispanijoje per tą patį laikotarpį nustatyta 118 susirgimų, Vokietijoje – 82. Prancūzija iki balandžio pabaigos nustatė 77 tymų atvejus.
Pavojingiausiai atrodo kaimyninė Latvija, kurioje balandžio 15 d. duomenimis oficialiai patvirtinti 49 tymų atvejai, bet nustatyta virš 800 galimų kontaktų, kurių metu virusas galėjo būti perduotas. Taip pat – Portugalija, kurioje tymais gegužės 17 d. sirgo trys asmenys, o bendras galimų kontaktų skaičius artėjo prie 500.
„Italija, Ispanija, taip pat ir kaimyninė Latvija – populiarios ir mėgstamos lietuvių vasaros atostogų kryptys. Rankų plovimas ar veido kaukė nuo užsikrėtimo tymais neapsaugos. Nesant ekstremaliai situacijai, žmonės savo noru respiratoriaus tikrai nesidės. Tad vienintelė apsauga, norint būti užtikrintiems, kad neparsivešite viruso, yra skiepai“, – pabrėžia Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė.
Užtikrinta apsauga
Iš devynių šiemet tymais Lietuvoje užsikrėtusių žmonių penki buvo arba tikrai neskiepyti, arba jų vakcinacijos statusas nėra aiškus. Kiti keturi buvo gavę nepilną vakcinacijos kursą – t. y., tik vieną vakcinos dozę.
„Žinoma, viena dozė neabejotinai geriau negu nieko, bet pilnavertę apsaugą nuo tymų suteikia dvi vakcinos dozės, suaugusiems žmonėms suleidžiamos 28 dienų intervalu.“
Profesorė pastebi, kad iš šiemet Lietuvoje 9 susirgusiųjų tymais yra tik vienas vaikas, visi kiti – vyresni nei 40 metų amžiaus. Pasak A. Mickienės, taip yra dėl to, kad dviem MMR vakcinos (apsaugančios nuo tymų, epideminio parotito (kiaulytės) ir raudonukės) dozėmis Lietuvoje buvo pradėta skiepyti tik nuo 1988-ųjų.
„Tikėtina, kad didelei daliai tuometinių vaikų, nuo 1964 m. iki 1988 m., o ir vėliau – devyniasdešimtaisiais – skiepytų tik viena doze, ilgalaikis imunitetasnesusiformavo ir tymų virusui jie yra kur kas mažiau atsparesni“, – sako ekspertė.
Sveikata – kiekvieno iš mūsų rankose
Nustatyta, jog tam, kad tymai neplistų, imunitetą turi turėti 95 proc. bet kurios populiacijos gyventojų. Toks tikslas – pasiekti ne mažesnes kaip 95 proc. skiepijimo MMR vakcina apimtis – numatytas ir Lietuvos nacionalinėje imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programoje.
Deja, oficialiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje mūsų šalies 2-ejų metų amžiaus vaikų grupėje skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze tesiekė 85,8 proc., o 7-erių metų amžiaus grupėje, antrąja vakcinos doze – dar mažiau, 84,5 proc.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2024 m. pasaulyje nuo tymų mirė apie 95 tūkst. žmonių. Daugiausia – neskiepyti arba nepilnai paskiepyti vaikai iki penkerių metų.
Paskutiniai metai, kai tymų atvejų nebuvo užregistruota Lietuvoje, buvo 2022-ieji. O didžiausias šios ligos protrūkis pastarąjį dešimtmetį fiksuotas 2019 m., kai visoje šalyje tymais susirgo 834 žmonės.
LT-NON-00988 06/2026
Įrašas remiamas MSD farmacijos kompanijos.
Dėl skiepų prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
About the Author
