Pirmą kartą Lietuvoje atliktas gyvenimo nuspėjamumo tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai užtikrintumą savo ateitimi vertina vidutiniu įverčiu, tai yra 54 balais iš 100 galimų. Tačiau viena sritis išskiriama, kaip ypač sunkiai nuspėjama − tai geopolitinė ir socialinė aplinka. Šioje srityje gyventojų galimybės prognozuoti ir turėti įtakos ateičiai 100 balų skalėje tesiekia 38 balus. Visgi ekspertai pabrėžia, kad net ir esant dideliam išoriniam neapibrėžtumui dalis žmonių randa būdų jaustis gerokai tvirčiau nei kiti.
Psichologė Ugnė Juodytė pabrėžia, kad kurti labiau prognozuojamą gyvenimą yra svarbu, nes nuspėjamumas mums suteikia saugumo jausmą. Todėl būtina turėti kelis stabilius atramos taškus, kurie suteiktų pagrindo vyraujant išorinėms rizikoms ir geopolitiniam neapibrėžtumui.
„Gyvendami didelio neapibrėžtumo sąlygomis, žmonės veikia ilgalaikio streso režimu. Tai galima prilyginti savijautai, tarsi gyventume žinodami, kad egzistuoja galimybė bet kurią akimirką būti apipiltiems lediniu vandeniu. Tuo tarpu nuspėjamumas suteikia psichologinio saugumo jausmą: mažiau energijos skiriame grėsmių paieškai ir daugiau poilsiui, santykiams, kūrybai ir kokybiškiems sprendimams“, – sako U. Juodytė.
Gyventojai stengiasi riboti informacijos perteklių
Remiantis gyvenimo nuspėjamumo tyrimu, siekdami padidinti politinio ir socialinio gyvenimo užtikrintumą didžiausia gyventojų dalis (41 proc.) nurodė sąmoningai atsirenkantys informacijos šaltinius arba ribojantys informacijos perteklių.
Tuo metu 27 proc. apklaustųjų renkasi finansiškai remti pilietines iniciatyvas ar nevyriausybines organizacijas, o panaši dalis (26 proc.) gyventojų Lietuvoje prisipažino nesiimantys jokių veiksmų, rodo tyrimo rezultatai.
„Atsižvelgiant į geopolitinį neapibrėžtumą regione, šios srities žemo vertinimo buvo galima tikėtis. Visgi, tyrimas atskleidė ir svarbią sąsają – net šioje srityje didesnes galimybes kontroliuoti ateitį nurodė tie gyventojai, kurie renkasi aktyvų įsitraukimą į pilietines ir savanoriškas veiklas“, – sako Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius.
Pasak jo, aukščiausi gyvenimo nuspėjamumo įverčiai siejami su tokiais veiksmais, kaip savanoriškas prisijungimas prie krašto gynybos struktūrų (53 balai iš 100), įsitraukimas į visuomeninių organizacijų ar bendruomenių veiklą (50 balų), kritinių situacijų veiksmų plano atnaujinimas, dalyvavimas pilietinio atsparumo mokymuose (47 balai).
Kas suteikia daugiau kontrolės jausmo
Aiškindama gyventojų pasirinkimą likti pasyviems ir išvien pasitikėti aplinka, psichologė Ugnė Juodytė sako, kad žvelgiant į socialinius, politinius ar panašius išorės procesus, žmonėms gali atrodyti, kad problema yra pernelyg didelė ir nepriklauso nuo jų asmeninių veiksmų.
Pasak psichologės, tuo galima paaiškinti, kad tokia didelė dalis lietuvių pasirenka atsitraukimą: nebeskaityti, nesidomėti, vengti juos neraminančios temos arba laukti, kol sprendimus priims kiti. Vis tik emocinei žmonių savijautai daugiau naudos teikia didesnis ir aktyvesnis įsitraukimas, o ne pasyvus stebėjimas.
„Veiksmas perkelia dėmesį nuo to, ko neturime galimybių kontroliuoti, į tai, ką galime. Kiekvienas nedidelis žingsnis kuria įrodymų grandinę, kad esame pajėgūs veikti net neapibrėžtumo aplinkoje. Laikui bėgant tai keičia ne tik mūsų savijautą, bet ir tai, kaip apskritai vertiname savo galimybes, nes pasitikėjimas savo jėgomis auga“, – pabrėžia psichologė.
S. Lisauskas apibendrina, kad saugumo jausmą šiandien lemia ne tiek objektyvios aplinkybės, kiek žmogaus santykis su neapibrėžtumo aplinka.
„Žmonės gali gyventi toje pačioje politinėje ir ekonominėje realybėje, tačiau tas, kuris randa būdų įsitraukti ir daryti poveikį, dažniau jaučiasi turintis įtakos savo gyvenimui. Kitaip tariant, saugumo jausmą kuria ne tik tai, kiek nuspėjamas yra pasaulis aplink mus, bet ir mūsų pačių aktyvumas ir veiksmai jame“, − sako S. Lisauskas.
Apie Gyvenimo nuspėjamumo rodiklį
Gyvenimo nuspėjamumo rodiklis yra išvestinis indeksas, kurio pagrindas − šių metų kovo mėnesį atliktas kiekybinis šalies gyventojų tyrimas. Jo metu 1001 respondentas įvertino, kiek nuspėjama artimiausioje 12 mėnesių perspektyvoje jiems atrodo kiekviena iš penkių gyvenimo sričių: finansai, sveikata, kasdienės rutinos, darbas ir sociopolitika.
Respondentai taip pat buvo paprašyti įvertinti, kiek jie jaučia galintys daryti įtaką, kad gyvenimas būtų labiau prognozuojamas, ir nurodyti, kokių konkrečių veiksmų kiekvienoje iš penkių sričių ėmėsi.
Indeksas atskleidė, kad šiuo metu bendras gyvenimo nuspėjamumas Lietuvoje yra tik šiek tiek didesnis nei vidutinė jo reikšmė − siekia 54 balus iš 100 galimų.
Daugiau informacijos: https://www.ld.lt/gyvenimo-nuspejamumo-rodiklis
About the Author
