Vasarą vaikai ir paaugliai daugiau laiko leidžia prie ekranų. Nors skaitmeninė erdvė suteikia daug galimybių mokytis, bendrauti ir savarankiškėti, ji taip pat tampa vieta, kur vaikus gali pasiekti sukčiai. Kaip apsaugoti vaikų asmeninius duomenis, paskyras ir šeimos finansus, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Vaikai internete jaučiasi labai natūraliai – ten jie bendrauja, žaidžia, perka virtualius daiktus, seka nuomonės formuotojus. Tačiau, pasak eksperto, tai dar nereiškia, kad jie supranta su tuo susijusias finansines rizikas ar ilgalaikes jų pasekmes.
Vilioja nemokamais prizais ir žaidimų valiuta
Viena dažniausių apgavysčių, su kuriomis gali susidurti vaikai, yra netikri prizai, nemokamos dovanos ar pasiūlymai gauti žaidimų valiutos. Pavyzdžiui, vaikui gali būti siūloma nemokamai gauti virtualių pinigų, išskirtinių žaidimo daiktų ar naują paskyros lygį, jei tik jis prisijungs per pateiktą nuorodą arba suves savo paskyros duomenis.
„Vaikui toks pasiūlymas gali atrodyti nekaltas – juk kalbama ne apie tikrus pinigus, o apie žaidimą. Tačiau iš tiesų sukčiai gali perimti paskyrą, ją užrakinti, panaudoti joje susietą mokėjimo priemonę arba vėliau bandyti apgauti ir vaiko draugus“, – aiškina ekspertas.
Pasak M. Kutkaičio, sukčiai vaikus pasiekia ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir žaidimų platformose, tiesioginėse žinutėse, komentaruose, „Discord“ serveriuose ar vaizdo įrašų platformose.
Prašo slaptažodžių, kodų ar pinigų
Kitas dažnas sukčiavimo būdas – apgaulingos žinutės, kurios atrodo lyg atsiųstos žaidimų platformos, socialinio tinklo ar draugo. Jose gali būti teigiama, kad paskyra bus ištrinta, užblokuota ar praras sukauptus taškus, jei vaikas nedelsdamas nepatvirtins savo duomenų.
„Svarbu vaikui paaiškinti, kad slaptažodis, vienkartinis kodas, gimimo data ar paskyros prisijungimai yra tokia pat jautri informacija kaip raktas nuo namų. Jų negalima siųsti niekam – net jei prašymas atrodo atėjęs iš draugo ar pažįstamos platformos“, – pabrėžia M. Kutkaitis.
Sukčiai taip pat gali siūlyti vaikams ar paaugliams „lengvai užsidirbti“ – atlikti apklausas, perparduoti prekes, pervesti pinigus ar panaudoti savo banko sąskaitą. Tokie pasiūlymai gali atrodyti patrauklūs, tačiau kartais vaikai net nesupranta, kad yra įtraukiami į nusikalstamą veiklą.
Apsimeta draugais ar nuomonės formuotojais
Dar viena rizika – sukčiai gali kurti netikras paskyras, apsimesti bendraamžiais, žaidimų draugais, nuomonės formuotojais ar net pažįstamais žmonėmis. Anot eksperto, kartais ryšys kuriamas ilgiau – iš pradžių bendraujama apie žaidimus, mokyklą ar pomėgius, o vėliau paprašoma pagalbos: pinigų, prisijungimo duomenų ar kitokios informacijos.
„Normalu, kad vaikai labiau pasitiki bendraamžiais ir žmonėmis, turinčiais panašių interesų. Tačiau tai puikiai žino ir sukčiai. Todėl svarbu kalbėtis ne tik apie nepažįstamų žmonių pavojų gatvėje, bet ir internete. Kitaip tariant, ne visi yra tie, kuo prisistato. Ypač pavojinga, kai pokalbį žmogus paprašo perkelti kitą platformą, bendravimą laikyti paslaptyje ir niekam neprasitarti apie gautą pasiūlymą – taip vaikas atitraukiamas nuo saugesnės aplinkos, o sukčiui tampa lengviau jį paveikti“, – teigia M. Kutkaitis.
Riboti ekranų naudojimą nepakanka
Ekspertas pabrėžia, kad vien ekranų ribojimo ar kitų kontrolės priemonių nepakanka. Žymiai reikšmingiau – ugdyti vaiko gebėjimą pagalvoti, suabejoti ir pasitarti.
„Vaikas turi žinoti, kad sukčiai taikosi ne tik į suaugusiuosius. Tačiau pokalbis neturėtų būti gąsdinantis ar kaltinantis. Geriau klausti: ką darytum, jei kas nors paprašytų tavo slaptažodžio? Ar esi matęs pasiūlymų gauti nemokamų žaidimo pinigų? Kaip manai, kodėl kažkas prašo niekam apie tai nesakyti?“ – pataria M. Kutkaitis.
Pasak jo, tėvams verta dalintis ir savo patirtimi – parodyti gautą apgaulingą SMS žinutę ar el. laišką, paaiškinti, kas jame kelia įtarimų. Taip vaikui lengviau suprasti, kad sukčiai taikosi į visus, o atsargumas nėra silpnybės ar nepasitikėjimo savimi ženklas.
„Labai svarbu, kad vaikas nebijotų kreiptis pagalbos. Jei jis paspaudė nuorodą, pasidalijo duomenimis ar kažkas internete jį išgąsdino, pirmoji tėvų reakcija neturėtų būti bausmė. Priešingu atveju kitą kartą vaikas gali tiesiog nutylėti problemą“, – sako ekspertas.
Kaip apsaugoti vaikų paskyras ir šeimos finansus?
Artėjant vasarai ir vaikams daugiau laiko leidžiant internete, M. Kutkaitis pateikia kelis praktinius patarimus šeimoms.
Aptarkite, kokia informacija yra privati. Vaikas turėtų žinoti, kad slaptažodžių, vienkartinių kodų, gimimo datos, adreso, mokyklos, banko kortelės ar paskyrų duomenų negalima siųsti kitiems žmonėms ar suvesti neaiškiose svetainėse.
Įjunkite dviejų veiksnių autentifikaciją. Ji padeda apsaugoti paskyras net tada, jei slaptažodis patenka į sukčių rankas. Tai ypač svarbu el. paštui, žaidimų platformoms ir socialiniams tinklams.
Kartu peržiūrėkite privatumo nustatymus. Patikrinkite, kas gali vaikui rašyti, matyti jo profilį, komentarus ar draugų sąrašą. Šiuos nustatymus verta peržiūrėti reguliariai, nes įvairios platformos juos nuolat atnaujina.
Ribokite mokėjimus ir pirkimus programėlėse. Jei vaiko žaidimų ar programėlių paskyros susietos su mokėjimo kortele, naudokite pirkinių patvirtinimą ar limitus. Tai padeda išvengti netyčinių ar neteisėtų pirkimų.
Stebėkite neįprastą paskyrų aktyvumą. Įspėjimai apie prisijungimus, nepažįstamus pirkinius, pasikeitusius slaptažodžius ar žinutes, kurių vaikas nesiuntė, gali rodyti, kad paskyra buvo perimta.
About the Author
