- Pacientų pavėžėjimo paslaugos, kurias teikė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), buvo apmokamos didesniais tarifais, nei leidžia teisės aktai.
- Iki 85 proc. pavėžėjimo paslaugų kainos kai kuriais mėnesiais sudarė administravimo išlaidos.
- Nustatyta atvejų, kai vieno kilometro pavėžėjimas valstybei kainavo 159 Eur.
- Ketvirtadalis 2025 m. skirto finansavimo buvo panaudota ankstesnių metų skoloms padengti.
- GMPT papildomą finansavimą iš PSDF rezervo gavo nepaisant fiksuoto 2,2 mln. Eur pelno.
Pacientų pavėžėjimo sistema sukurta siekiant užtikrinti, kad gydymo įstaigas lengviau pasiektų žmonės, negalintys į jas nuvykti savarankiškai. Tačiau Valstybės kontrolės atliktas 2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinis auditas parodė, kad šios paslaugos organizavimas ir finansavimas neužtikrino racionalaus valstybės lėšų naudojimo. Kai kuriais mėnesiais pacientų pavėžėjimo administravimas kainavo kelis kartus daugiau nei pats pacientų vežimas, pacientų pavėžėjimo paslaugų kainodara buvo neaiški, kontrolė nepakankama, o auditoriai negalėjo įsitikinti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) organizuojamų ir valstybės biudžeto pinigais apmokėtų pacientų pavėžėjimo paslaugų teisiniu ir ekonominiu pagrįstumu.
„Pacientų pavėžėjimo paslauga turi užtikrinti pagalbą žmogui, o ne generuoti perteklines administravimo ir logistikos sąnaudas. Kai už trumpą pavežimą valstybė sumoka šimtus ar net tūkstančius eurų, nes automobilis siunčiamas iš kito Lietuvos galo. Sveikatos sistemoje kiekvienas euras turi kurti vertę pacientui, todėl paslaugų organizavimas turi būti paremtas aiškia atsakomybe, pagrįstomis sąnaudomis ir skaidriais sprendimais. Todėl kviečiu sprendimų priėmėjus siekti atsakymo į esminį klausimą – kodėl buvo pasirinktas būtent toks centralizuotas modelis ir ar nebūtų tikslinga decentralizuoti į savivaldos lygmenį, kur sprendimai būtų priimami arčiau paciento, lanksčiau ir racionaliau?“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Paslaugų administravimas – brangesnis, nei pačios paslaugos
Auditas parodė, kad reikšminga dalis finansavimo buvo skiriama ne pačiam pacientų pavežimui, o paslaugos administravimui. 2025 m. liepos–spalio mėnesiais pavėžėjimo paslaugų užsakymo administravimo išlaidos sudarė nuo 75 iki 85 proc. visų atitinkamo mėnesio pacientų pavėžėjimui skirtų asignavimų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nebuvo nustačiusi šių sąnaudų kontrolės mechanizmo.
Be to, tais atvejais, kai pavėžėjimo paslaugas teikė pati GMPT, dalis netiesioginių administravimo išlaidų buvo kompensuojama papildomai, todėl faktinės administravimo sąnaudos buvo dar didesnės, nei matyti iš oficialių administravimo išlaidų duomenų.
Valstybės kontrolės vertinimu, dabartinis paslaugų organizavimo modelis nebuvo pritaikytas realioms paslaugų apimtims ir neužtikrino efektyvaus valstybės pinigų naudojimo.
Paslaugų įkainiai – didesni, nei numatyta teisės aktuose
Auditas parodė, kad pacientų pavėžėjimo paslaugų kainodara nebuvo valdoma tinkamai. NorsGMPT neturi teisės savarankiškai nustatyti ar keisti valstybės biudžeto pinigais apmokamos paslaugos kainos, 2025 m. spalio–gruodžio mėn. tarnyba taikė savo patvirtintą 104 Eur už valandą įkainį – tai yra beveik 29 Eur daugiau nei teisės aktuose buvo nustatytas 75,14 Eur tarifas. Dėl to, vien per tris mėnesius, 21,1 tūkst. Eur valstybės biudžeto asignavimų buvo panaudota nepagrįstai.
Auditoriai nustatė ir daugiau kainodaros trūkumų. Nebuvo aišku, ar į paslaugų kainą įtrauktos visos su jų organizavimu susijusios sąnaudos, o dalis netiesioginių išlaidų galėjo būti kompensuojamos pakartotinai. Tai didino riziką, kad valstybės lėšos už pacientų pavėžėjimo paslaugas buvo naudojamos nepakankamai skaidriai ir efektyviai.
Vienas paciento pavežimas kainavo 1 355 eurus
Audito rezultatai rodo, kad pacientų pavėžėjimo paslaugos kai kuriais atvejais buvo organizuojamos neefektyviai. Auditoriai nustatė atvejų, kai paslaugos teikėjai atvykdavo iš nutolusių miestų, nors pacientai buvo vežami palyginti trumpais maršrutais. Dėl to reikšmingą paslaugos kainos dalį sudarė ne pats pavežimas, o vežėjo kelionė iki paciento ir atgal.
Vienas pavyzdys – kai pacientas Vilniuje buvo pavežtas 1,1 km atstumą, tačiau paslaugą teikęs automobilis atvyko iš Elektrėnų. Bendras nuvažiuotas atstumas siekė 72 km, o realaus 1,1 km pavėžėjimo paslaugos kaina – 159 Eur. Kitu atveju pacientui nuvežti iš Palangos į Mažeikius (109 km) paslaugos teikėjas taip pat vyko iš Elektrėnų. Bendras nuvažiuotas atstumas siekė 670 km, o paslaugos kaina sudarė 1 355 Eur.
Tai rodo, kad dabartinis pacientų pavėžėjimo organizavimo modelis neužtikrina efektyvaus valstybės finansų naudojimo ir nėra orientuotas į ekonomišką paslaugų teikimą.
Paslaugų apmokėjimo trūkumai ir abejonių keliantis papildomas finansavimas
Audito metu nustatyta, kad iš 7,76 mln. Eur, skirtų 2025 m. pacientų pavėžėjimo paslaugoms, 1,98 mln. Eur panaudota dar 2024 m. suteiktoms paslaugoms apmokėti, nors finansavimas buvo numatytas tik 2025 m. paslaugoms.
2025 m. pabaigoje GMPT papildomai skirta 6,2 mln. Eur iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšų kreditiniam įsiskolinimui mažinti. Tačiau tais pačiais metais tarnyba fiksavo 2,2 mln. Eur pagrindinės veiklos perviršį.
Audito ataskaitoje pažymima, kad sprendimai dėl papildomo finansavimo galėjo būti priimti neįvertinus realios įstaigos finansinės būklės, veiklos rezultatų ir turimų išteklių.
Neaiškus valstybės ir savivaldybių atsakomybių pasidalijimas
Auditoriai pažymi, kad dabartinis pacientų pavėžėjimo reguliavimas nepakankamai aiškiai apibrėžia valstybės ir savivaldybių atsakomybes organizuojant šias paslaugas. Dėl to dalis pavėžėjimo paslaugų finansuojamos ir organizuojamos valstybės lygmeniu, nors pagal įstatymus jos gali būti priskiriamos savivaldybių funkcijoms.
Valstybės kontrolės vertinimu, neaiškus funkcijų ir finansavimo atsakomybių pasidalijimas apsunkina efektyvų paslaugų organizavimą, didina administravimo sąnaudas ir riziką, kad valstybės biudžeto asignavimai bus naudojami neefektyviai.
Valstybės kontrolė rekomenduoja aiškiau apibrėžti atsakomybes ir peržiūrėti kainodarą
Valstybės kontrolė rekomendavo SAM sistemiškai įvertinti pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo teisinį reguliavimą, aiškiai nustatyti valstybės ir savivaldybių atsakomybes bei įdiegti realiomis sąnaudomis pagrįstą paslaugų ir jų administravimo kainodarą.
Įgyvendinus rekomendacijas būtų aiškiau atskirtos valstybės ir savivaldybių atsakomybės organizuojant pacientų pavėžėjimo paslaugas, o paslaugų ir jų administravimo kainodara būtų grindžiama realiomis sąnaudomis. Tai leistų efektyviau naudoti valstybės pinigus, sumažintų nepagrįstų išlaidų riziką ir užtikrintų skaidresnį pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą.
About the Author
