Lietuvoje jau kurį laiką diskutuojama apie Aplinkos ministerijos iniciatyvą naujuose viešuosiuose pastatuose naudoti bent 50 proc. organinių statybinių medžiagų. Pagrindinė medžiaga projektams – mediena. Tačiau kol valstybė svarsto, kaip skatinti tvaresnę statybą, Lietuvoje ne tik mediniai viešieji pastatai, bet ir daugiabučiai vis dar yra retenybė, nors Skandinavijoje, Kanadoje ar Japonijoje jau statomi ir daugiaaukščiai mediniai pastatai.
Paklausti, kodėl Lietuva atsilieka šioje srityje, ekspertai teigia, kad problema slypi ne technologijose – jos jau seniai egzistuoja. Didesnės kliūtys yra teisinis reguliavimas, rinkos požiūris ir praktinės patirties trūkumas.
Statybų projektų valdymo įmonės AZCM projektavimo grupės vadovas Darius Spranaitis sako, kad Lietuvoje medinės konstrukcijos vis dar dažniausiai naudojamos individualių ar mažaaukščių pastatų statyboje, nors kitose šalyse jų pritaikymas yra gerokai platesnis:
„Aukštesni mediniai pastatai dažniausiai statomi ten, kur jau yra susiformavusi visa reikalinga ekosistema – tinkami normatyvai, patyrę projektuotojai, gamintojai ir rangovai. Tokios šalys turi ilgesnes medinės statybos tradicijas ir daugiau sukauptos praktikos.“
Jam antrina ir AZCM projektų vadovas Kipras Niaura:„Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris, kad mūras ir betonas yra patikimesni bei ilgaamžiškesni sprendimai. Būtent šie stereotipai ir stabdo spartesnį medinės statybos augimą“, – teigia jis.
Pasak jų, situaciją galėtų keisti aiškesnė valstybės politika ir didesnis viešojo sektoriaus įsitraukimas. Viena iš galimų priemonių – skatinti medinių konstrukcijų naudojimą mokyklų, darželių ir kitų viešųjų pastatų projektuose.
„Vilnius Tech“ docentas ir mokslininkas dr. Tomas Gečys atkreipia dėmesį, kad Skandinavijos šalys šiandien turi pranašumą dėl dešimtmečius kauptos mokslinės ir praktinės patirties.
„Skandinavijoje medinė statyba vystėsi kartu su stipria žaliavų baze ir nuosekliomis investicijomis į tyrimus. Todėl šiandien ten sukaupta gerokai daugiau žinių apie medinių konstrukcijų elgseną, jungtis ir hibridinius sprendimus“, – sako mokslininkas.Didžiausias medinės statybos privalumas – ne tik tvarumas
Nors medinė statyba dažniausiai siejama su ekologija ir mažesniu CO₂ pėdsaku, praktikoje jos privalumai dažnai slypi kitur – statybos greityje, kokybės kontrolėje ir efektyvesniuose procesuose.
Tarptautiniuose projektuose jau seniai taikoma praktika didelę dalį darbų atlikti gamykloje, o į statybvietę atgabenti aukšto išbaigtumo modulius ar konstrukcinius elementus. Tai leidžia sumažinti priklausomybę nuo oro sąlygų, užtikrinti geresnę kokybės kontrolę ir trumpinti statybos terminus.
„Medinių konstrukcijų naudojimas leidžia daug darbų atlikti dar prieš prasidedant statyboms. Taip ne tik sutrumpėja darbų trukmė statybvietėje, bet ir sumažėja galimų klaidų skaičius“, – sako D. Spranaitis.
Pasak K. Niauros, būtent prefabrikacija šiandien yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl medinės konstrukcijos pasaulyje sparčiai populiarėja.
„CLT ir kitos medinės konstrukcijos dažniausiai gaminamos kaip surenkami elementai arba moduliai. Tai leidžia greičiau statyti, geriau kontroliuoti kokybę ir kartu mažinti poveikį aplinkai“, – teigia jis.
Mitas dėl ugnies pavojaus
Vienas dažniausių argumentų prieš medinę statybą yra abejonės dėl gaisrinės saugos. Tačiau specialistai pabrėžia, kad šiuolaikinės inžinerinės medienos konstrukcijos gaisro metu yra gerokai patvaresnės, nei daugelis įsivaizduoja.
„Degant medienai susidaro apsauginis anglies sluoksnis, kuris lėtina temperatūros skverbimąsi į konstrukciją. Dėl to jos savybės gaisro metu yra prognozuojamos ir gali būti tiksliai apskaičiuojamos“, – aiškina dr. T. Gečys.
Jo teigimu, šiuolaikiniai „Glulam“ (klijuotosios sluoksniuočių medienos), LVL (sluoksniuotos lukštų medienos), CLT (kryžmai sluoksniuotos medienos) ir kiti klijuotos medienos sprendimai leidžia projektuoti didelius ir sudėtingus pastatus, kurių eksploatacinės savybės nenusileidžia tradicinėms konstrukcijoms.
Įdomu tai, kad praktikoje didesnę grėsmę mediniams pastatams dažnai kelia ne gaisras, o drėgmė.
„Šalyse, kuriose medinė statyba turi gilias tradicijas, itin daug dėmesio skiriama konstrukcijų apsaugai nuo vandens tiek statybos metu, tiek eksploatacijos laikotarpiu. Tinkamai suvaldžius šią riziką, problemų galima išvengti“, – sako D. Spranaitis.
Pokyčius turėtume matyti po 5–10 metų
Nors Lietuvoje dar neturime medinių dangoraižių, ekspertai sutaria, kad techninių kliūčių tokiems projektams praktiškai nėra.
„Medienos fizikinės savybės leidžia projektuoti ir aukštybinius pastatus. Tačiau racionaliausias kelias dažniausiai yra hibridinės konstrukcijos, kai mediena derinama su plienu ar gelžbetoniu“, – sako dr. T. Gečys.
Jo teigimu, būtent hibridiniai sprendimai artimiausią dešimtmetį turėtų tapti viena svarbiausių statybų sektoriaus krypčių. Tam įtakos turės ir griežtėjantys Europos Sąjungos reikalavimai vertinant viso pastato gyvavimo ciklo poveikį aplinkai.
Tad klausimas šiandien turėtų būti ne apie tai, ar mediena gali konkuruoti su betonu ir plienu. Technologijos tai įrodė seniai. Kur kas svarbiau klausti, ar Lietuvos rinka ir reguliavimas spės prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos Europoje jau diktuoja tvarumo ir emisijų mažinimo tikslai.
About the Author
