Naujausias tyrimas atskleidžia: darbas su dirbtinio intelekto (DI) pagrindu sukurtais įrankiais darbo vietose vis dar išlieka fragmentuotas. Kaip teigiama „Helmes“ pranešime žiniasklaidai, situacija su DI panaudojimu – toli gražu ne pati idealiausia: nemažai dirbančiųjų asmeniškai naudojasi nemokamais įrankiais, tačiau nėra jokių taisyklių, kurios reglamentuotų tokių įrankių naudojimą, o ir patys darbuotojai nėra apmokami jais naudotis.
Šių metų pavasarį Baltijos šalyse atlikta apklausa atskleidžia, kad Lietuvoje vienokiais ar kitokiais DI įrankiais darbams atlikti naudojasi 60 proc. apklaustųjų. Tokių dalis Latvijoje šiek tiek didesnė – 63 proc., o Estijoje – mažiau nei pusė (48 proc.).
Apklausos analizė atskleidžia ir gilesnį DI įrankių panaudojimo vaizdą. Beveik pusė (47 proc.) Lietuvoje apklaustų žmonių darbe naudojasi nemokamais sprendimais naudojantis savo asmenine paskyra, ir tik 9 proc. naudojasi įrankiais įmonės lygmeniu. Taip pat vos 6 proc. teigia, jog jų darbovietės parūpina mokamus DI įrankius.
Panaši situacija pastebima ir kitose Baltijos šalyse. 43 proc. apklaustų Latvijos gyventojų asmeniškai naudojasi nemokamais DI įrankiais, o Estijoje – tik 32 proc. Darboviečių suteikiamais mokamais DI įrankiais naudojasi atitinkamai 7 proc. dirbančiųjų Latvijoje ir 6 proc. Estijoje.
„Kai beveik pusė darbuotojų naudojasi asmeninėmis DI paskyromis, klausimas tampa nebe ar DI naudojamas organizacijoje, o ar organizacija jį apskritai valdo. Tokiais įrankiais gali būti apdorojami klientų duomenys, sutarčių projektai ar kita jautri informacija, tačiau organizacijos dažnai nei gali tai pamatyti, nei turi aiškias šios technologijos naudojimo taisykles. Šiandien investicija į verslo lygio DI sprendimus tampa ne tik produktyvumo, bet ir duomenų valdymo bei reputacijos klausimu“, – sako „Helmes“ partnerė Žydrė Kūnaitė.
Darbovietėse pasigendama aiškių tvarkų
Apklausa atskleidžia gan aktualią problemą: darbuotojams keliami gana nemaži lūkesčiai dėl DI panaudojimo darbe, kai realios panaudojimo galimybės – kur kas kuklesnės. Teigiama, kad neatitikimus nulemia žinių trūkumas ir painiava dėl DI priemonių naudojimo darbo vietoje taisyklių.
Remiantis tyrimo rezultatais, praktiškai visose Baltijos šalyse pastebima tokia tendencija, kad arba dirbantieji nežino, kokios taisyklės dėl DI panaudojimo darbe egzistuoja, arba patys asmeniškai nusprendžia, ką ir kaip naudoti. Retas apklaustasis gali patvirtinti, jog jų darbovietėje yra priimta aiški teisinė tvarka, ir dar mažiau yra tokių, kurie yra baigę bent kažkokius darbo su DI kursus.
Apklausos duomenimis, tik kas dešimtas apklaustasis patvirtino jų darbovietėje esant aiškioms darbo su DI taisyklėms: taip mano vienoda dalis dirbančiųjų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tačiau Latvijoje yra didžiausia dalis tų, kurie ir žino apie aiškias tvarkas, ir yra praėję DI panaudojimo darbe mokymus: jų yra 8 proc. Estijoje ir Lietuvoje jų yra atitinkamai 6 proc. ir 5 proc.
„Tai, kad tik nedidelė dalis darbuotojų dirba pagal aiškius DI naudojimo principus, rodo, kad daugelyje organizacijų ši technologija vis dar yra ankstyvame brandos etape. Didžiausias iššūkis šiandien dažnai nėra pati technologija ar jos prieinamumas – svarbiau tampa tai, kaip ją integruoti į kasdienius procesus, apibrėžti naudojimo taisykles ir užtikrinti atsakingą DI naudojimą organizacijoje“, – sako „Helmes“ partnerė Ž. Kūnaitė.
Trūksta sisteminio požiūrio į duomenų saugumą
Jei daugumai apklaustų Baltijos šalių gyventojų daugiausia problemų dėl darbo su DI kelia aiškių taisyklių bei tvarkų trūkumas, retas kuris tarp problemų įvardija saugumo iššūkius. Kaip rodo apklausa, vos 2 proc. apklaustųjų iš Estijos yra susidūrę su saugumo incidentais, kai buvo naudojamasi DI įrankiais. Tokių Latvijoje yra 3 proc., o Lietuvoje – 5 proc.
„Nedidelė dalis iki šiol užfiksuotų saugumo incidentų dar nereiškia mažos rizikos: tai taip pat gali reikšti, kad dalis jų lieka neatpažinti. Darbuotojas gali įkelti klientų duomenis ar vidinį dokumentą į DI įrankį net nesusimąstydamas, jog pagal nutylėjimą jo turinys gali būti panaudotas modelių mokymuisi: tai galioja tiek nemokamoms, tiek mokamoms individualioms versijoms. Nustatymus galima pakeisti, tačiau kai apsauga priklauso nuo individualaus darbuotojo veiksmo, ji nėra sisteminė. Verslo lygio paskyros suteikia didesnę apsaugą – jose duomenų privatumas užtikrinamas pagal nutylėjimą, su sutartiniais įsipareigojimais. Informacijos saugumas – tai sprendimas, kurį organizacija turi priimti pati, o ne palikti kiekvieno darbuotojo nuožiūrai“, – teigia „Helmes“ partnerė Ž. Kūnaitė
Apklausą programinės įrangos vystymo kompanijos „Helmes“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. 18–74 metų amžiaus gyventojų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Apie „Helmes“
„Helmes“ yra tarptautinė skaitmeninės transformacijos įmonė, kurioje dirba daugiau nei 1500 specialistų. Jos plėtros centrai yra Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, o įmonė turi didžiausią dirbtinio intelekto ir duomenų mokslo komandą Baltijos šalyse. Tarp bendrovės klientų yra tokios organizacijos kaip „Airbus“, „Kuehne+Nagel“, „Telia“, „Tele2“ ir „Sanitex“. Įmonės metinės pajamos viršija 100 mln. eurų.
About the Author
