- Viešojo valdymo kokybės klausimas. Atlikus 2025 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinį auditą, penktadalio jame nurodyto viešojo sektoriaus turto duomenų negalima laikyti patikimais. Auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. Eur (iš beveik 91 mlrd.) ilgalaikio turto duomenų teisingumo.
- Didžiausi nesutapimai – žemės apskaitoje. Reikšmingiausi iškraipymai nustatyti apskaitant miško žemę ir medynus, mineralinius išteklius, kultūros vertybes, infrastruktūros statinius, žemę ir kitą valstybės turtą.
- Neaiškumai dėl skolos korekcijos. Audito metu negauta pakankamų įrodymų, pagrindžiančių 1,28 mlrd. Eur sumažintą valdžios sektoriaus skolą.
- Biudžeto vaizdas nepatikimas. Konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenys nėra pakankamai tikslūs ir informatyvūs, todėl neleidžia susidaryti patikimo vaizdo apie valstybės finansų būklę ir viešųjų lėšų panaudojimą.
- 2025 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio dalimi pirmą kartą tapusioje Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitoje auditoriai nenustatė reikšmingų finansinių neatitikimų.
Valstybė valdo beveik 91 mlrd. Eur vertės turtą, tačiau daugiau kaip 19 mlrd. Eur šio turto duomenų teisingumo auditoriai negalėjo patvirtinti. Tai parodė Valstybės kontrolės atliktas 2025 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinis auditas. Audito rezultatai rodo, kad reikšminga dalis viešojo sektoriaus turto apskaitos duomenų vis dar nėra patikimi. Dėl nustatytų reikšmingų struktūrinių klaidų ataskaitų rinkinyje pareikšta sąlyginė auditorių nuomonė. Klaidas lėmė duomenų iškraipymai žemesniojo konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitose.
„Šio audito rezultatai yra aiškus signalas ne apie prarastus milijardus, o apie viešojo sektoriaus valdymo būklę. Metų metus besitęsiantis procesų lėtumas, vėluojanti skaitmenizacija ir elementarios apskaitos kompetencijos stoka mus atvedė prie to, kad abejojame penktadalio valstybės turto duomenimis. Toks apsileidimas sukuria nesaugią aplinką, kurioje atsiranda rizikos kam tik nori – piktnaudžiavimui, turto dingimui ar neracionaliems sprendimams. Valstybės turtas turi būti valdomas remiantis nepriekaištingais duomenimis, o ne spėlionėmis, todėl vadovų požiūris į turto apskaitą ir vidinę kontrolę privalo keistis iš esmės“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau nei penktadalio viešojo sektoriaus turto duomenų teisingumo
Iš nacionaliniame ataskaitų rinkinyje nurodyto 90,87 mlrd. Eur vertės viešojo sektoriaus turto auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. Eur duomenų teisingumo. Valstybės ataskaitose negalima patvirtinti 2,15 mlrd. Eur turto duomenų, o savivaldybių ataskaitose – 16,94 mlrd. Eur.
Didžiausi iškraipymai nustatyti savivaldybių sektoriuje apskaitant žemę. Auditoriai negalėjo patvirtinti 15,8 mlrd. Eur žemės vertės teisingumo, nes dalies savivaldybių apskaitoje registruotos vertės reikšmingai skyrėsi nuo Registrų centro duomenų.Šis masinis duomenų nesutapimas rodo ne turto fizinį trūkumą, o institucijų nesugebėjimą sinchronizuoti naudojamų registrų duomenų.
Taip pat nustatyta reikšmingų trūkumų apskaitant miškus ir medynus, mineralinius išteklius, kultūros vertybes, infrastruktūros statinius bei kitą valstybės turtą. Audito metu nustatyta, kad dalis turto vis dar nėra tinkamai inventorizuota, apskaitoje naudojami netikslūs ar nepakankamai pagrįsti duomenys, o kai kuriais atvejais patys apskaitos procesai neužtikrina finansinių ataskaitų patikimumo.
Pasikartojančios problemos signalizuoja apie sisteminius trūkumus
Nustatyti žemės, infrastruktūros ir kito turto apskaitos trūkumai nėra pavieniai atvejai. Daugelį metų pasikartojantys duomenų iškraipymai įvairiuose viešojo sektoriaus subjektuose rodo įsišaknijusias turto apskaitos ir kontrolės problemas, kurios ir toliau daro neigiamą įtaką nacionalinio ataskaitų rinkinio duomenų patikimumui.
Negalima pagrįsti 1,28 mlrd. Eur skolos sumažinimo korekcijos
Audito metu vertinta ir valdžios sektoriaus skola, kuri 2025 m. pabaigoje sudarė 33,3 mlrd. Eur. Per metus ji padidėjo 3,3 mlrd. Eur, o skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis išaugo iki 39,5 proc. Apskaičiuojant valdžios sektoriaus skolą, iš bendros sumos buvo eliminuota 1,28 mlrd. Eur tarpusavio įsiskolinimų. Kadangi Valstybės duomenų agentūra nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių šią finansinę korekciją, auditoriai negalėjo patvirtinti, kad valdžios sektoriaus skola teisingai ir pagrįstai sumažinta daugiau nei milijardu eurų.
Pirmą kartą audituotą Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą būtina tobulinti
Pirmą kartą į nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį įtraukta Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita, kurioje pateikiama svarbiausia informacija apie valstybės veiklos rezultatus ir tam panaudotus finansinius išteklius. Nors šioje ataskaitoje reikšmingų finansinių klaidų nenustatyta, tačiau, auditorių vertinimu, jos metodiką būtina tobulinti. Nustatyta, kad dalis pateikiamų duomenų nepakankamai aiškiai atspindi faktinę valstybės priemonių įgyvendinimo pažangą, o rodiklių ir panaudotų lėšų sąsajos nėra nuoseklios. Siekdama stiprinti ataskaitos vertę ir viešojo sektoriaus atskaitomybę, Valstybės kontrolė Vyriausybei jau yra pateikusi siūlymus, kaip tobulinti ataskaitos rengimo metodiką.
Konsoliduotojo biudžeto duomenys neleidžia susidaryti tikrojo viešųjų finansų vaizdo
Nuo 2024 m. Lietuvoje planuojamas ir tvirtinamas konsoliduotasis biudžetas yra bendra valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) piniginė. Buvo tikimasi, kad toks visų lėšų sujungimas leis skaidriau vertinti valstybės finansus. Vis dėlto auditas parodė, kad šie duomenys nėra tikslūs: įstaigos neteisingai grupuoja išlaidas, dalį pinigų atiduoda avansu ir neišleidžia iki metų pabaigos, todėl galutinis valstybės biudžeto vykdymo rezultatas yra iškreiptas ir gali trukdyti priimti teisingus sprendimus, efektyviai valdyti viešuosius finansus, taupyti valstybės pinigus ar juos perskirstyti.
Didžiausia problema – valstybė naudoja du visiškai skirtingus skaičiavimo būdus vienu metu, todėl institucijos atlieka dvigubą darbą:
- pirmasis būdas (pinigų). Skaičiuojama tik tai, kas įkrito arba iškeliavo iš sąskaitos būtent šiandien. Tai neparodo realios situacijos, nes nesimato skolų ar pinigų, kuriuos privalėsime sumokėti rytoj;
- antrasis būdas (kaupimo). Skaičiuojama taip, kaip veikia reali ekonomika – vertinamos realios pajamos ir visi ateities įsipareigojimai, nesvarbu, kurią dieną „suvaikščios“ bankiniai pavedimai.
Kadangi tikrąją valstybės finansinę sveikatą rodo tik antrasis būdas, institucijos dabar yra priverstos tą patį darbą atlikti du kartus ir rengti po dvi skirtingas ataskaitas.
Valstybės kontrolės vertinimu, šalyje turėtų būti svarstomas biudžeto planavimo ir atsiskaitymo už jo vykdymą modelio keitimas. Auditorių nuomone, kaupimo principu grindžiama sistema leistų tiksliau atskleisti valstybės finansinę būklę, fiskalines rizikas ir pinigų srautus, kartu mažinant dvigubos atskaitomybės naštą.
„Finansų ministerija turėtų pradėti svarstymus dėl viso biudžeto modelio keitimo ir perėjimo prie vienos, kaupimo principu grįstos sistemos. Tai leistų atsisakyti dvigubo darbo, sumažintų biurokratiją ir parodytų tikrąją, o ne tariamą valstybės finansinę sveikatą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Būtina gerinti valstybės turto apskaitos kokybę
Nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai rodo, kad dalis viešojo sektoriaus finansinių duomenų vis dar nėra patikimi, o daugelis nustatomų problemų kartojasi ne vienerius metus. Todėl Valstybės kontrolė pabrėžia rekomendacijų įgyvendinimo svarbą, siekiant gerinti viešojo sektoriaus turto apskaitos kokybę, stiprinti vidaus kontrolę ir užtikrinti, kad valstybės finansiniai sprendimai būtų grindžiami tiksliais ir patikimais duomenimis.
Aktuali informacija apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę, rezultatus ir įvykusius pokyčius skelbiama atviruose duomenyse Valstybės kontrolės interneto svetainėje: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/AtviriDuomenys
About the Author
