Moksleiviai skaičiuoja paskutines dienas iki išsvajotų vasaros atostogų. Kaip ir kasmet vienas iš populiariausių būdų, kaip užimti vaikus per vasaros atostogas tampa stovyklos. Šią vasarą Lietuvoje vis labiau populiarėja dienos vaikų stovyklos, kurias tėvai renkasi ne tik dėl vaikų priežiūros, bet ir dėl jų socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymo. Ekspertė pabrėžia, kad nors stovyklos gali padėti vaikams tapti savarankiškesniems, susirasti draugų ir atrasti naujų pomėgių, pernelyg intensyvus vasaros veiklų grafikas gali sukelti nuovargį, įtampą ir emocinį išsekimą.
Pasak „Mostai“ organizacijos socialinių programų plėtros vadovės Robertos Avramenko, tėvams planuojant vaikų vasarą svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, įtraukti jį į sprendimų priėmimą ir užtikrinti pusiausvyrą tarp organizuotų veiklų, poilsio bei laiko su šeima. Plačiau apie stovyklų tendencijas, pliusus ir minusus, kaip užtikrinti prasmingą bei produktyvią vaikų vasarą, – atvirame pokalbyje su eksperte R. Avramenko.
– Kokios yra šių metų vaikų vasaros stovyklų tendencijos?
Vaikų vasaros stovyklų pasiūla šiandien labai plati – nuo teminių ir įgūdžius ugdančių iki pramoginių stovyklų, o kainos svyruoja nuo savivaldybių remiamų iki itin brangių. Pastaraisiais metais ypač populiarėja dienos stovyklos, kuomet vakare galima grįžti namo, tai padeda tėvams užtikrinti vaikų užimtumą ir saugumą vasarą. Tėvai stovyklas vis dažniau vertina ne tik kaip priežiūros, bet ir kaip vaikų ugdymo, socialinių įgūdžių stiprinimo galimybę.
– Kaip dažnas ir intensyvus užimtumas vasarą, veikia vaikų emocinę savijautą ir poilsio poreikį?
Pirmiausia, per didelis vaiko užimtumas, gali neleisti jam pailsėti. Nors vasara dažnai siejama su galimybėmis tobulėti, lankyti stovyklas ar įvairias veiklas, vaikams taip pat yra labai svarbus laisvas laikas, nuobodulys ir galimybė pabūti be nuolatinio plano ar spaudimo.
Žinoma, visi vaikai yra skirtingi – vieniems norisi intensyvumo, nuolatinio judėjimo, veiklų ir bendravimo, o kitiems reikia daugiau ramybės ir laiko atsikvėpti. Todėl nėra vienos taisyklės, tinkamos visiems. Svarbiausia stebėti patį vaiką: ar po veiklų jis grįžta įkvėptas ir energingas, ar pavargęs, irzlus bei emociškai išsekęs.
Per didelis užimtumas gali kelti įtampą, nuovargį, mažinti motyvaciją ir net kurti jausmą, kad vaikas nuolat turi „kažką pasiekti“. Tuo tarpu subalansuota vasara, kurioje yra ir veiklų, ir tikro poilsio, dažniausiai padeda geriau atkurti emocines jėgas, stiprina savijautą bei leidžia vaikui į naujus mokslo metus grįžti pailsėjusiam. Tačiau taip pat reikėtų nepamiršti laiko skirti ir šeimai, tėvai turėtų pasirūpinti, jog vaikas gautų kokybišką laiką su savo šeima: galima stovyklauti kartu, žygiuoti, maudytis ežere ir panašiai.
– Kada vasaros stovyklos yra naudingos, o kada jos tampa papildomu stresu ar pervargimu vaikui?
Vasaros stovyklos tikrai yra puiki terpė atrasti draugų, išmokti kažko naujo bei smagiai praleisti laiką. Tačiau stresas atsiranda tada, kai stovyklų pasidaro per daug arba jos pradedamos iškart po mokslo metų. Manau, kad paaugliams ir vaikams norisi pailsėti bent savaitę po mokyklos ir tik tada keliauti stovyklauti.
Prie streso prisideda ir tai jei vaikas ar paauglys yra per prievartą verčiamas važiuoti ten kur nenori. Neigiamas emocijas taip pat gali kelti ir tai, jog paauglystėje yra itin svarbūs draugai, tačiau liūdna, kad tėvai jaunuolius į stovyklas išsiunčia vienus, nors paauglys nori leisti laiką su savo draugais, be to keliauti kartu gali būti žymiai drąsiau ir daug smagiau, negu vienam.
– Kokius emocinius ir socialinius privalumus gali suteikti stovyklos?
Stovyklos vaikams ir paaugliams dažnai suteikia daugiau savarankiškumo, pasitikėjimo savimi bei galimybę išeiti iš įprastos kasdienės aplinkos. Jose vaikai mokosi bendrauti su naujais žmonėmis, prisitaikyti prie grupės, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti. O tai yra ypač svarbu tiems vaikams, kurie kasdien daug laiko praleidžia prie ekranų ar turi mažiau gyvo bendravimo.
Taip pat stovyklos vaikams gali padėti atrasti naujų pomėgių, sustiprinti socialinius įgūdžius ar suteikti daugiau drąsos. Daugeliui vaikų tai tampa erdve, kur jie jaučiasi laisvesni būti savimi.
– Ar vaikai iš tiesų nori vykti į stovyklas, ar sprendimą dažniausiai priima tik tėvai?
Būna visaip. Šiuo metu pastebiu, jog vaikai ir paaugliai mažiau nori keliauti į stovyklas. Kas kartais man atrodo keistai, tam turiu priežastį – mano hipotezė, kad vaikai ir paaugliai po karantino daugiau leidžia laiko ekranuose, jiems atrodo keista kažkur važiuoti ar bendrauti su kitais nepažįstamais vaikais.
Savo praktikoje susiduriu su tuo, jog ir tėvai ne visada išleidžia vaikus į stovyklas, tačiau tai yra retesni atvejai. Ne kartą esu girdėjusi, kad tėvai paauglį užrašo slapta, o į stovyklą atvežtas jaunuolis pyksta, nes niekas jo neatsiklausė. Tokioje situacijoje tėvai padaro klaidą, neįtraukdami savo vaiko į stovyklų paiešką.
Taip pat būna atvejų, kuomet vaikas ar paauglys nori keliauti į pramoginę stovyklą , o tėvai nori, kad būtinai mokytųsi įgūdžių: kalbos, verslo, sporto.
– Kaip tėvai galėtų geriau įsiklausyti į vaikų emocinius poreikius planuojant vasaros veiklas?
Pirmiausiai, reikėtų išgirsti vaiko poreikius, ką jam būtų įdomu nuveikti vasarą. Tam pradėti ruoštis galima jau nuo pavasario. Į planavimo maratoną galima įtraukti ir patį paauglį, skiriant jam namų darbus, pavyzdžiui atrinkti vieną ar dvi stovyklas, kurias jis norėtų išbandyti. Taip pat galima pasiūlyti vežtis draugą ar draugę. Kartais jaunuoliai labai bijo, nenori nakvoti, todėl galima pradžiai paieškoti dienos stovyklos arba ieškoti trumpesnės, pasidomėti stovyklos istorija, vertybėmis, atsiliepimais.
Labai svarbu ieškoti balanso tarp veiklų ir tikro poilsio. Dažnai norisi vaikui duoti kuo daugiau: stovyklų, užsiėmimų, naujų patirčių, tačiau vasara neturėtų tapti dar vienais „mokslo metais pagal grafiką“. Pirmiausia rekomenduočiau atsižvelgti į paties vaiko poreikius ir temperamentą. Vieniems vaikams patinka intensyvus užimtumas, daug žmonių ir nuolatinė veikla, o kiti greičiau pavargsta ir jiems reikia daugiau ramybės bei laiko sau. Todėl svarbu ne lyginti savo vaiką su kitais, o stebėti, kaip jis jaučiasi.
Renkantis stovyklas, svarbu galvoti ne tik apie naudą ar įgūdžius, bet ir apie vaiko emocinę savijautą. Kartais viena kokybiška, vaikui tikrai patinkanti stovykla duoda daugiau naudos nei kelios iš eilės vien tam, kad vaikas būtų užimtas. Galiausiai, manau, kad geriausias vasaros planas yra tas, po kurio vaikas į rugsėjį grįžta ne pervargęs, o pailsėjęs, emociškai stabilesnis ir turintis gerų prisiminimų.
