Pastarosiomis savaitėmis dideli miškų gaisrai siaubia Pietų Europą – su ugnimi kovoja Ispanija, Prancūzija, Italija ir Graikija. Nors Lietuvoje artimiausiu metu alinančios kaitros neprognozuojama, Valstybinių miškų urėdija (VMU) atkreipia dėmesį, kad gaisrų rizika išlieka, ypač dėl to, kad didžioji dalis miškų gaisrų kyla dėl neatsakingos žmonių veiklos.
Vyrauja vidutinis miškų gaisringumas, tačiau budrumo prarasti negalima
Miškų gaisrų sezonas Lietuvoje įprastai tęsiasi nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos, tačiau dėl oro sąlygų gali būti ilgesnis. Gaisrų sezono metu VMU miškininkai vidutiniškai per savaitę gesina apie keturis gaisrus, o gaisringumui pasiekus IV ar aukštesnę klasę kai kuriomis dienomis tenka gesinti daugiau nei penkis gaisrus per parą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu didžiojoje šalies dalyje vyrauja III miškų gaisringumo klasė. Tokiomis sąlygomis gaisrų kilimo tikimybė siekia 10–30 proc., todėl gyventojų atsargumas išlieka itin svarbus.
Iki liepos 30 d. visuose miškuose užfiksuoti 92 miško gaisrai 45,98 ha plote, o vidutinis vieno gaisro plotas siekia 0,50 ha. Iki minėtos dienos miškininkai į pranešimus apie galimus miško gaisrus vyko daugiau kaip 410 kartų.
Palyginimui: 2025 m. iki liepos 30 d. VMU miškininkai į galimus miško gaisrus vyko 244 kartus, buvo užregistruoti 97 miško gaisrai 40,20 ha plote. 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu fiksuoti 59 miško gaisrai, apėmę 28,25 ha plotą, o į galimus gaisrus vykta 175 kartus.
Pasak VMU miškininkų, Lietuvoje didžioji dauguma miškų gaisrų kyla ne dėl gamtos stichijų, o dėl žmogaus veiklos. Dažniausios gaisrų priežastys – neatsargus poilsiautojų elgesys, palikti rusenantys laužai, numestos neužgesintos cigarečių nuorūkos ar degtukai, žolės ir kitų augalinių atliekų deginimas. Tuo metu gamtinės priežastys, pavyzdžiui, žaibo iškrovos, pasitaiko retai ir sudaro tik nedidelę miškų gaisrų dalį.
Papildomą gaisrų riziką kelia ir miškuose likusios vėjavartos bei vėjalaužos – sausa mediena ir šakos sudaro papildomą degiąją medžiagą, todėl kilęs gaisras gali plisti sparčiau, jį gesinti žymiai sunkiau. Siekdami sumažinti šią riziką, miškininkai vėjavartas ir vėjalaužas tvarko bei išveža kuo operatyviau, pirmiausia – didžiausią gaisrų pavojų keliančiose teritorijose. Šiemet škvalai ir vėtros išvertė ar nulaužė apie 44,3 tūkst. kub. m įvairių rūšių medžių VMU patikėjimo teise valdomose miškuose.
Miškų apsauga nuo gaisrų: svarbiausia – prevencija ir operatyvumas
Kasmet VMU sulaukia apie 500–800 pranešimų apie galimus miškų gaisrus, tačiau pasitvirtina apie 120 jų. Dauguma gaisrų užgesinami dar pradinėje stadijoje dėl ankstyvo aptikimo ir greito pirminio reagavimo, todėl jie neišplinta į didelio masto nelaimes.
VMU visos šalies mastu įgyvendina miškų priešgaisrinės apsaugos sistemą, apimančią prevencijos, stebėsenos ir operatyvaus reagavimo priemones. Ši sistema taikoma visuose miškuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos.
Miškininkai nuolat stebi miškų būklę pasitelkdami automatines gaisrų aptikimo sistemas ir stebėjimo bokštus, o padidėjusios gaisrų rizikos laikotarpiais patruliuoja miškuose. Be to, jie prižiūri apie 12 tūkst. kilometrų mineralizuotų priešgaisrinių juostų, miško privažiavimo kelius ir vandens paėmimo vietas, kad kilus gaisrui būtų užtikrintas kuo greitesnis reagavimas.
Kiekvienais metais kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei savivaldybėmis atnaujinami operatyviniai miškų gaisrų gesinimo planai, o gaisrų gesinimo pajėgos paskirstomos pagal rizikos žemėlapius ir miškų gaisringumo klases.
Nuo stebėjimo bokštų iki greitojo reagavimo komandų
VMU priešgaisrinės pajėgos ir stebėjimo infrastruktūra išdėstyta atsižvelgiant į miškų plotus, gaisrų riziką bei ankstesnių gaisrų statistiką, todėl didžiausio pavojaus teritorijose operatyviai sutelkiami reikalingi ištekliai.
Šiuo metu VMU operacinę struktūrą sudaro 47 pagrindinės, 41 mobilioji ir 25 rezervinės miškų priešgaisrinės komandos, veikiančios visuose regioniniuose padaliniuose. Jų darbą užtikrina specializuota technika – 50 gaisrų gesinimo automobilių, 15 vandens cisternų, 41 padidinto pravažumo greitojo reagavimo automobilis ir 27 šešiaratės transporto priemonės su gaisrų gesinimo moduliais. Prireikus pajėgos gali būti operatyviai sustiprinamos.
Nuolatinė miškų stebėsena vykdoma pasitelkiant tiek automatines miškų gaisrų aptikimo sistemas, tiek tiesioginį stebėjimą. Visoje šalyje veikiančią automatinę miškų gaisrų aptikimo sistemą sudaro 23 stebėjimo centrai ir 82 detektoriai, taip pat 20 miškų gaisrų stebėjimo bokštų. Be automatinių sistemų, padidėjusio gaisringumo laikotarpiais dalyje stebėjimo bokštų budi darbuotojai, o kituose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Siekdama dar labiau sustiprinti ankstyvojo gaisrų aptikimo galimybes, VMU šiuo metu kuria naują, visą šalį apimančią miškų gaisrų aptikimo sistemą. Planuojama, kad išplėstas automatinių detektorių tinklas leis dar greičiau nustatyti gaisro židinius ir sutrumpins reagavimo laiką.
About the Author
