Prieš pradedant išsamius Vilniaus arkikatedros tyrimus, Ministrės Pirmininkės sudaryta darbo grupė pritarė pasiūlytoms tyrimų kryptims, aptarė preliminarius mūrų tyrimų duomenis ir tolimesnius veiksmus. Pažymėta būtinybė tikrinti visas moksliškai pagrįstas hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos, tačiau, kaip akcentuoja mokslininkai, pernelyg skuboti ir neatsargūs invaziniai tyrimo metodai gali sukelti žalą itin jautrioje arkikatedros aplinkoje.
Darbo grupei iškeltas uždavinys parengti ilgalaikių Vilniaus arkikatedros tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų programą. Posėdyje ketvirtadienį išsakyti jos rengimui aktualūs siūlymai, pristatyta iki šiol vykdytų arkikatedros tyrimų ir turimų žinių visuma. Taip pat Kultūros paveldo departamentui pavesta įvertinti mokslininkų apibrėžtas rizikas dėl invazinių tyrimų metodų taikymo tikrinant versijas apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų vietą ir pateikti pasiūlymus.
„Paradoksalu, kad vienas reikšmingiausių valstybės istorinės atminties simbolių, Vilniaus arkikatedra bazilika, yra tiek menkai pažintas slėpinys, iki šiol stokojęs nuodugnių tyrimų. Taisant šią spragą, kaip pažymi darbo grupės suburti mokslininkai ir specialistai, vis dėlto svarbu laikytis duomenimis pagrįsto atsargumo labai jautrioje arkikatedros aplinkoje. Nėra abejonių, kad precedento neturintys kompleksiniai, tarpdisciplininiai tyrimai leis visuomenei kur kas geriau pažintį šią nepaprastos istorinės svarbos vietą“, – sako Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė.
Užbaigus šiuo metu įgyvendinamus neinvazinius mūro tyrimus, tolesnes spėjamų palaidojimo vietų paieškų kryptis galėtų apibrėžti Kultūros paveldo departamentas kartu su paveldosaugininkais, mokslininkais ir Vilniaus Arkivyskupijos atstovais.
Kaip teigia Lietuvos istorijos instituto Miestų istorijos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas Saulius Sarcevičius, visos pagrįstos hipotezės turi būti išklausytos bei tikrinamos, tačiau mokslinė prieiga – kantri, metodiška ir argumentuota.
„Mokslinis atsargumas įgyvendinant Katedros kompleksinius tyrimus nėra delsimas – reikia įvertinti faktą, kad skubotas įsikišimas gali sunaikinti ne mažiau informacijos, nei jos suteikti. Apie fizinius veiksmus galima kalbėti tik po neinvazinių tyrimų, šaltinių analizės ir paveldosauginių sprendimų. Pirmas žingsnis – suprasti, ką rodo fizikiniai duomenys. Neinvaziniai tyrimai – 3D skenavimas, georadariniai ir mūrų tyrimai – pirmi racionalūs žingsniai, kurie jau vykdomi“, – pastebi mokslininkas S. Sarcevičius.
Pasak Vilniaus Arkikatedros mūrų tyrimų preliminarius duomenis pristačiusių Lietuvos istorijos instituto mokslininkų, Katedros mauzoliejaus mūrų skenavimo duomenys, kuriuos patvirtina turimi istoriniai šaltiniai, rodo, kad mauzoliejaus sienos buvo projektuojamos tokiu būdu, kad į vidų negalėtų prasisunkti gruntinis vanduo.
Tai užtikrina daugiasluoksnis mūras, kurio vienas sluoksnių – švininė skarda, svarbi mauzoliejaus sienų apsaugai nuo drėgmės, todėl nepamatuoti, neatsargūs invaziniai sprendimai būtų itin neatsakingi ir žalingi, pažymėta posėdyje.
Darbo grupė iki 2026 m. liepos 1 d. turės parengti Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių mokslinių tyrimų bei su jais susijusių apsaugos ir tvarkybos darbų plano projektą, įvertinti preliminarų lėšų poreikį ir galimus finansavimo šaltinius. Taip pat bus pateikti siūlymai, kaip moksliškai patikrinti hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
About the Author
