„Didžiausią prasmę suteikia vaiko juokas, ramybė jo akyse ir matymas, kaip po truputį grįžta pasitikėjimas savimi“, – sako budinčia globotoja jau devynerius metus dirbanti vilnietė Rosita Kvieskienė. Budintys globotojai – tai žmonės, kurie laikinai savo namuose priima vaikus, kuriems dėl krizės šeimoje tuo metu reikia saugios aplinkos. Lietuvoje šiuo metu yra 255 budintys ir 54 nuolatiniai globotojai, 56 šeimynos ir 3096 globėjų šeimos, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai. Šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimynose) auga 4046, o globos institucijoje (šeiminiuose namuose) – 958 vaikai.
Daugiausia sutarčių, kurias sudarė globos centrai su budinčiais globotojais, šiuo metu yra Vilniaus miesto savivaldybėje – 38. Kauno miesto savivaldybėje – 13, Klaipėdos miesto – 11. Visose kitose šalies savivaldybėse – po mažiau nei 10.
Budinčių globotojų tinklas Lietuvoje plečiasi. Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Šiauliuose, Utenoje, Kėdainiuose ir dar keletame kitų miestų, vaikų, kuriems nepavyko rasti galimybėsapsigyventi pas giminaičius ar kitus emociniais ryšiais susijusius asmenis ir kurie buvo apgyvendinti pas budinčius globotojus, rodiklis sieka 100 proc.
Deja, kituose miestuose šis rodiklis išlieka gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste jis tesiekia 34 proc., Kaune – 24 proc., o Klaipėdoje – 10 proc. Tai rodo, kad ne visi vaikai įvykus krizei šeimoje apgyvendinami pas budinčius globotojus, o patenka į šeiminius namus. Savivaldybės susiduria su budinčių globotojų trūkumu ypač tais atvejais, kai reikia priimti paauglius, didesnes brolių ir seserų grupes ar vaikus su negalia.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės Ilmos Skuodienės, budinčių globotojų vaidmuo vaiko teisių apsaugos sistemoje yra itin svarbus, tačiau ne kiekvienas pasiryžta budinčiu globotoju tapti, nes visuomenėje vis dar trūksta žinių apie tai, ką iš tiesų reiškia ši veikla.
„Nors budinčių globotojų skaičius Lietuvoje pamažu auga, jų poreikis vis tiek išlieka didelis. Vis dar susiduriame su iššūkiais surasti konkrečiam vaikui tinkamą budintį globotoją. Kuo daugiau žmonių supras, kas yra budinčio globotojo veikla ir kodėl ji reikalinga, tuo daugiau galimybių turėsime užtikrinti, kad vaikas, kuriam reikia pagalbos, kuo greičiau patektų į šeimai artimą aplinką“, – sako I. Skuodienė. Vilniuje veikiančio VšĮ SOTAS globos centro vadovė Lina Pazikaitė sako, kad budintys globotojai vaikui dažnai tampa pirmuoju saugumo jausmu po labai skaudžių išgyvenimų.
„Kai vaikui reikia skubios saugios aplinkos, sprendimus reikia priimti labai greitai. Globos centrai ieško budinčio globotojo, kuris tuo metu galėtų priimti vaiką į savo namus ir suteikti jam saugumą. Tačiau iš tiesų ieškoma ne tik vietos – ieškoma žmogaus ir aplinkos, kurioje vaikui būtų kiek įmanoma ramiau“, – sako ji.
Kita vertus, už šių greitų sprendimų ir procesų slypi gerokai daugiau nei formalūs procesai. Tą patvirtina budinti globotoja R. Kvieskienė, kuri iki šiol puikiai prisimena pirmąsias savo patirtis.
„Vaikas stipriai išgyveno atsiskyrimą nuo šeimos. Buvo daug bemiegių naktų, vizitų pas specialistus. Jis nenorėjo būti vienas nė minutei – kur eidavau aš, ten eidavo ir jis. Miegodavome kartu, viską darėme kartu. Tik po kelių mėnesių po truputį tapo lengviau visiems“, – pasakoja ji.
Ieškoma ne tik vietos, bet ir tinkamos aplinkos
Globos centro vadovė L. Pazikaitė pabrėžia, kad vaikui budinčio globotojo ieškoma atsakingai. Svarbu ne tik tai, ar šeima gali priimti vaiką, bet ir tai, ar ji gali atliepti konkrečius jo poreikius.
„Žiūrime, ar globotojas gali priimti tokio amžiaus vaiką, ar yra pasiruošęs jo poreikiams. Jei tai brolių ir seserų grupė – ar gali priimti kelis vaikus kartu. Kartais labai svarbu, kad vaikas galėtų toliau lankyti tą pačią mokyklą ar darželį, kad neprarastų visų jam pažįstamų atramų“, – aiškina globos centro vadovė.
Anot specialistės, praktikoje ne visada pavyksta rasti tinkamą budintį globotoją būtent tam vaikui, kuriam tuo metu reikia pagalbos. Ypač sudėtinga rasti žmonių, galinčių priimti paauglius, didesnes brolių ir seserų grupes ar vaikus su negalia.
„Budinčių globotojų galimybės priimti vaikus priklauso nuo daugybės aplinkybių – pasirengimo, gyvenimo sąlygų, pačių šeimų situacijos.Budintys globotojai dažnai ir patys augina vaikus, todėl labai atsakingai vertina savo galimybes. Svarbu pasirūpinti visų šeimos narių saugumu ir emocine gerove“, – sako L. Pazikaitė.
Sunkiausia – nežinomybė ir atsisveikinimaiBudinčio globotojo darbas nėra paprastas. Jame daug nežinomybės: nežinia, kiek laiko vaikas gyvens šeimoje, kokių patirčių jis atsineša, kokios pagalbos jam prireiks, kaip klostysis jo ryšiai su biologine šeima. Globotoja R. Kvieskienė sako, kad pirmosios dienos dažniausiai būna skirtos pažinti vaiką.„Turi suprasti, ką jis mėgsta, kaip miega, ko bijo, kaip jaučiasi. Stengiesi suteikti kuo daugiau saugumo ir parodyti, kad šiuo žmogumi galima pasitikėti“, – pasakoja ji bei priduria, kad ilgainiui atsiranda ryšys. Vaikas pripranta prie namų, žmonių, kasdienybės. Globotojai taip pat prisiriša.„Nežinai, kiek laiko būsite kartu. Kartais vaikai šeimoje gyvena ne kelias savaites, o metus ar net ilgiau. Natūralu, kad prisiriša ir vaikas, ir visa šeima. Todėl atsisveikinimai būna labai jautrūs“, – sako R. Kvieskienė.Tačiau ji pabrėžia, kad budintys globotojai nelieka vieni. Jiems padeda globos centrų specialistai, psichologai, savitarpio pagalbos grupės, artimieji.
Svarbiausia – apeiti klaidingus įsitikinimus ir dalintis meile
Vienu didžiausių iššūkių šiandien specialistai įvardija tai, kad visuomenėje vis dar gyvuoja mitai ir baimės. Vieni mano, kad tam reikia ypatingų gebėjimų ar išskirtinių gyvenimo sąlygų, kiti bijo emocinio prisirišimo, atsakomybės ar aplinkinių vertinimo.
„Kartais žmonės galvoja, kad tai daroma dėl pinigų arba kad tam reikia būti kažkokiu ypatingu žmogumi. Tačiau iš tiesų budintys globotojai – tai paprasti žmonės, kurie turi vietos savo širdyje vaikui“, – sako L. Pazikaitė.
R. Kvieskienė pritaria, kad dažniausiai žmones stabdo abejonės. Tačiau, pasak jos, svarbiausia yra noras padėti vaikui, kuriam tuo metu labai reikia saugumo ir šilumos.
„Jeigu jūsų širdyje yra meilės vaikams, pasidalinkite ja. Kartais vaikui labai reikia tik vieno – ramaus žmogaus šalia, kuris parodytų, kad pasaulyje vis dar yra saugių žmonių“, – sako ji.
Budintys globotojai negali pakeisti visos vaiko praeities, tačiau gali pakeisti labai svarbią jo dabarties akimirką. Jie gali būti tie žmonės, pas kuriuos po baimės ir nežinomybės vaikas pirmą kartą vėl ramiai užmiega. O kartais būtent nuo tokios nakties prasideda ilgas kelias atgal į pasitikėjimą savimi, žmonėmis ir pasauliu.
Vaikų globos savaitė šiemet minima birželio 22-28 dienomis. Tradicinis globojančių šeimų festivalis „Vaikai yra vaikai“ birželio 27-ąją įvyks Šiauliuose. Visą informaciją apie globą ir įvaikinimą rasite www.globoscentrai.lt, taip pat paskambinę į nemokamą Vaiko teisių liniją 0 800 10 800.
About the Author
