Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kuršėnų regioninio padalinio darbuotojai Gedinčių miške aptiko apie 5 m³ neteisėtai išpiltų buitinių atliekų. Bandant nustatyti jų kilmę, paaiškėjo neįprastas maršrutas – atliekos atkeliavo iš Skuodo rajono, jas gabenęs mikroautobusas buvo išnuomotas Joniškio rajone, o galiausiai šiukšlės atsidūrė valstybiniame miške Šiaulių rajone.
Nuo skelbimo socialiniame tinkle iki atliekų krūvos miške
Vykdant prevencinį reidą, VMU Kuršėnų regioninio padalinio Gulbinų girininkijoje aptiktas didelis kiekis išpiltų atliekų – preliminariai apie 5 m³. Apžiūrint šiukšles buvo rasta dokumentų, galinčių padėti nustatyti atliekų kilmę ir su įvykiu susijusius asmenis. Dokumentai buvo surinkti, o apie radinį informuoti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai.
Dėl įvykio pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas. Jo metu paaiškėjo pirminės aplinkybės, atskleidusios neįprastą atliekų kelią iki valstybinio miško.
Turimais duomenimis, šiukšlių savininkai, Skuodo rajono gyventojai, atliekų išvežimo paslaugą užsakė per socialinį tinklą „Facebook“. Pasamdyti asmenys pažadėjo šiukšles nugabenti teisėtai veikiantiems atliekų tvarkytojams. Tačiau Skuodo rajone esančios atliekų surinkimo aikštelės darbininkai nepriėmė dalies buitinių ir pavojingų atliekų, todėl Skuodo rajono gyventojų pasamdyti asmenys nusprendė šiukšlėmis atsikratyti miške. Atliekos buvo nugabentos daugiau kaip šimtą kilometrų ir išverstos Gedinčių miške Šiaulių rajone.
Ši istorija išsiskiria savo geografija: atliekos paimtos Skuodo rajone, joms gabenti naudotas Joniškio rajone išnuomotas mikroautobusas, o atsikratyti jomis nuspręsta VMU Kuršėnų regioninio padalinio prižiūrimuose miškuose Šiaulių rajone.
Tyrimą dėl Gedinčių miške rastų atliekų tęsia AAD pareigūnai. Galutinė atsakomybė bus nustatyta įvertinus visas tyrimo metu surinktas aplinkybes.
Žala gamtai ir papildoma našta miškininkams
Miške paliktos atliekos ne tik darko kraštovaizdį, bet ir gali teršti dirvožemį bei gruntinius vandenis, kelti pavojų laukiniams gyvūnams, didinti gaisrų riziką ir daryti ilgalaikę žalą visai miško ekosistemai. Ypač didelę grėsmę gali kelti kartu su buitinėmis atliekomis išmetamos pavojingos atliekos. Dėl ilgo irimo laikotarpio atliekų dalelės gali patekti į maisto grandinę, keisti miško mikroklimato sąlygas, o pačios atliekos – tapti palankia terpe įvairiems kenkėjams veistis. Be to, savavališkai susidariusios atliekų krūvos gali paskatinti toje pačioje vietoje šiukšlinti ir kitus.
VMU primena, kad nelegaliai paliktų atliekų surinkimui ir sutvarkymui tenka skirti papildomų žmogiškųjų bei finansinių išteklių, kurie galėtų būti skiriami tiesioginei miškų priežiūrai. Todėl svarbus ne tik atsakingas atliekų perdavimas teisėtiems jų tvarkytojams, bet ir visuomenės dėmesingumas.
Radus miške išmestų atliekų, apie jas galima informuoti artimiausią VMU regioninį padalinį, o pažeidimus taip pat galima fiksuoti platformoje „Tvarkau Lietuvą“.
Pastebėjus asmenis, verčiančius atliekas miške, reikėtų pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir, jei tai galima padaryti saugiai, užfiksuoti transporto priemonės, kuria atliekos buvo atvežtos, valstybinį numerį.
Atsakingas atliekų tvarkymas prasideda nuo paslaugos teikėjo pasirinkimo
Norint išvengti šiukšlinimo ir užtikrinti, kad atliekos neatsidurtų miškuose ar kitose tam neskirtose vietose, svarbu atsakingai pasirinkti jų išvežimo paslaugos teikėją. Tai ypač aktualu paslaugų ieškant socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose ar įvairiose interneto grupėse – paslaugos skelbimas ar patraukli kaina savaime negarantuoja, kad surinktos atliekos bus sutvarkytos teisėtai.
Renkantis atliekų išvežimo paslaugos teikėją, verta išsiaiškinti, kas konkrečiai teikia paslaugą, kur atliekos bus pristatytos ir ar jas priimantis atliekų tvarkytojas turi teisę tvarkyti tokios rūšies atliekas. Taip pat pravartu išsaugoti užsakymo, susirašinėjimo su paslaugos teikėju, apmokėjimo ir, jei įmanoma, atliekų perdavimo dokumentus. Tai ypač svarbu, kai dėl paslaugos tariamasi socialiniuose tinkluose ar kitais neformaliais kanalais.
Atsargiai reikėtų vertinti pasiūlymus, kai neaišku, kas iš tiesų teikia paslaugą, nepateikiama informacija apie atliekų pristatymo vietą ar atsisakoma pateikti paslaugą ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus. Neįprastai maža paslaugos kaina taip pat gali būti signalas papildomai pasidomėti, kur atliekos bus pristatytos.
Žaliosios, statybinės, didelių gabaritų ir kitos atliekos turi būti pristatomos į joms skirtas surinkimo vietas arba perduodamos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atitinkamos rūšies atliekas. Tai, kad atliekos yra natūralios kilmės, pavyzdžiui, šakos ar mediena, nereiškia, kad jas galima palikti miške ar kitoje gamtinėje aplinkoje.
About the Author
