Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva padarė reikšmingą pažangą viešojo saugumo srityje – nusikalstamų veikų sumažėjo daugiau nei perpus, o visuomenė šiandien jaučiasi viena saugiausių Europos Sąjungoje.
Naujausia Vidaus reikalų ministerijos duomenų apie viešąjį saugumą mokslinė analizė rodo, kad kartu su šiais teigiamais pokyčiais reikšmingai keičiasi ir pats nusikalstamumo pobūdis: tradiciniai nusikaltimai traukiasi – jų vietą užima sudėtingesnės, mažiau pastebimos ir technologijomis grįstos grėsmės.
2005–2025 m. laikotarpiu užregistruotų nusikalstamų veikų sumažėjo 52 proc., nužudymų – 81 proc., plėšimų – net 95 proc., vagysčių – 78 proc. Stebimas ilgalaikis saugumo situacijos gerėjimas ir vieni didžiausių teigiamų pokyčių per nepriklausomybės laikotarpį.
Tačiau kartu su mažėjančiais tradiciniais nusikaltimais ryškėja naujos tendencijos: nusikalstamumas keičia formą ir tampa mažiau matomas, bet labiau sudėtingas. Per tą patį laikotarpį sukčiavimų skaičius išaugo 25 proc., taip pat ypatingai padaugėjo elektroninių nusikaltimų ir su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikalstamų skaičius.
„Lietuva tapo gerokai saugesnė, tačiau saugumo iššūkiai tampa vis sudėtingesni ir labiau fragmentuoti, o nusikalstamos veikos vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę, tampa labiau organizuotos ir reikalauja kitokių prevencijos bei tyrimo priemonių. Todėl šiuo metu ypač svarbu pereiti nuo bendro reagavimo prie tikslinio, duomenimis grįsto rizikų valdymo“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Anot vidaus reikalų ministro, mokslinis tyrimas parodė, kad sudėtingiausia viešojo saugumo problema – smurtiniai nusikaltimai. Nors jų skaičius mažėja, jų struktūra išlieka stabili: daugiau nei pusė nužudymų susiję su alkoholio vartojimu, o tipinis smurtautojas – socialiai pažeidžiamas, vidutinio amžiaus vyras. Tai patvirtina, kad alkoholio kontrolės priemonės išlieka viena veiksmingiausių smurto prevencijos krypčių.
Svarbūs pokyčiai matomi ir visuomenės nuostatose. Per du dešimtmečius saugiai besijaučiančių gyventojų dalis išaugo nuo 54 iki 89 proc., o pasitikėjimas policija Lietuvoje augo sparčiausiai Europos Sąjungoje – šalis šiuo rodikliu šiuo metu užima 9 vietą. Vis dėlto tik apie 44 proc. nukentėjusiųjų kreipiasi į teisėsaugą, o tai reiškia, kad dalis nusikalstamų veikų lieka nepastebėtos.
Analizę pristačiusi vidaus reikalų ministerijos sociologė, Dr. Eglė Vileikienė pažymi, kad nepaisant teigiamų pokyčių, kai kuriose srityse vis dar atsiliekame nuo kitų ES valstybių – ypač pagal nužudymų lygį, žuvusiųjų eismo įvykiuose ir gaisruose skaičių. Tai rodo, kad pagrindinis šiandienos iššūkis – ne bendras nesaugumas, o konkrečios struktūrinės rizikos, glaudžiai susijusios su netinkamu elgesiu, ar pavojingais elgesio įpročiais.
Pasak ministro V. Kondratovičiaus, šie rodikliai reikalauja aiškaus strateginio persiorientavimo: daugiau dėmesio turi būti skiriama smurto prevencijai, žalingo alkoholio vartojimo mažinimui, naujų nusikalstamumo formų valdymui bei tikslinėms intervencijoms į aukštos rizikos grupes, remiantis duomenimis ir ankstyvu rizikų atpažinimu.
Ši analizė parengta remiantis 2005–2025 m. laikotarpio oficialiais duomenimis: Nusikalstamų veikų žinybinio registro, Valstybės duomenų agentūros, Eurostato, teisėsaugos institucijų bei Lietuvos gyventojų apklausų rezultatais. Vertinant viešojo saugumo situaciją buvo analizuojami tiek registruoti nusikaltimai, tiek gyventojų saugumo suvokimas, pasitikėjimas institucijomis ir nukentėjusiųjų elgsena.
About the Author
