2026 m. birželio 1 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo rūmuose įvykusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesijoje Asamblėjos nariai priėmė baigiamąjį dokumentą „Parama kvantiniam šuoliui atgrasymo ir gynybos srityje: parlamentinė stipresnės NATO darbotvarkė“.
Seimo Pirmininkas Juozas Olekas Asamblėjos pavasario sesijoje tvirtino, kad vieningas visų Aljanso narių požiūris į saugumo padėtį, grėsmę ir atgrasymo svarbą, taip pat būtini politiniai sprendimai, yra esminiai dabartinės saugumo aplinkos aspektai. „Akivaizdu, kad Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir tapti kariniu požiūriu stipria bei lygiaverte partnere. Kartu Europos gynyba turi stiprinti NATO, o ne dubliuoti jos veiklą. NATO išlieka pagrindiniu mūsų saugumo ramsčiu. Ypač svarbu išlaikyti JAV karinį buvimą Europoje, ypač NATO rytiniame flange“, – sakė Seimo vadovas.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad atsinaujinę raginimai atkurti santykius su Maskva neatitinka Europos saugumo interesų. „Jei nesugebėsime nustatyti aiškių sąlygų ir užtikrinti patikimo atgrasymo, tai greičiausiai tik padrąsins agresorių, o ne sušvelnins jo elgesį. Sąjungininkams vienintelis kelias į priekį – tai karinės galios, atgrasymo, atsparumo ir nuolatinės paramos Ukrainai derinys“, – teigė Lietuvos vadovas. Pasak jo, naujasis NATO Integruotos oro ir priešraketinės gynybos planas turėtų tapti vienu svarbiausių Ankaros aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų.
Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, kreipdamasi į Asamblėjos narius, ragino toliau investuoti ne tik į gynybos pajėgumus, bet ir į mūsų visuomenių atsparumą, demokratijų vienybę bei piliečių pasitikėjimą.
NATO PA Prezidentas Markusas Perestrelas (Marcos Perestrello) išskyrė keturias prioritetines kryptis: didesnes investicijas į gynybą ir karinių pajėgumų stiprinimą, didesnį Europos vaidmenį NATO bei teisingesnį naštos pasidalijimą, visuomenių atsparumo didinimą ir tęstinę paramą Ukrainai.
„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tęsiasi kartu su jos neatsakingu elgesiu ir destabilizavimo kampanijomis visame Aljanse. Tai ypač akivaizdu vertinant pastaruosius bepiločių orlaivių pažeidimus Lietuvos oro erdvėje ir visai neseniai, prieš kelias dienas, Rumunijoje“, – Asamblėjos pavasario sesijos posėdyje sakė M. Perestrelas. „Šie incidentai yra tiesioginė Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Nesvarbu, ar tai tyčiniai pažeidimai, neatsakinga karinė veikla netoli Sąjungininkų sienų, ar Rusijos veiksmų šalutinis poveikis – atsakomybė tenka Rusijai“, – kalbėjo NATO PA vadovas. Pasak jo, atsakas turi būti aiškus – stiprus solidarumas, tvirtas įsipareigojimas kolektyvinei gynybai ir nuoseklus NATO atgrasymo bei gynybos pozicijų stiprinimas, ypač rytiniame flange.
Priimtoje Asamblėjos deklaracijoje pabrėžiama, kad Rusija išlieka tiesiogine, strategine, ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui. „Terorizmas yra tiesioginė asimetrinė grėsmė Sąjungininkėms. Kiekvieną dieną Sąjungininkių visuomenės atsiduria kibernetinių atakų, sabotažo, ekonominio spaudimo, kitų hibridinės kovos taktinių elementų taikiniu. Vis labiau veiksmus derinant Rusijai, Kinijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai, metamas iššūkis mūsų saugumui, stiprėja strateginė konkurencija nuo Šiaurės Atlanto iki Juodosios jūros, nuo Arkties iki Hormuzo sąsiaurio“, – teigiama dokumente.
NATO Parlamentinės Asamblėja pažymėjo, kad būtina stiprinti transatlantinę gynybos ir technologijų pramoninę bazę, kad gamybos, naujovių diegimo ir prisitaikymo srityse būtų galima pralenkti siekiančiuosius pakenkti mūsų saugumui. Pasak jos, stipri, suvereni ir nepriklausoma Ukraina yra gyvybiškai svarbi euroatlantinės erdvės stabilumui.
„Aukščiausiojo lygio susitikime privaloma toliau siekti, kad būtų skubiai vykdomas įsipareigojimas kasmet 5 proc. BVP investuoti į su gynyba ir saugumu susijusias priemones, prieš tai parengus patikimus nacionalinius planus, kurie remtųsi atitinkamomis teisinėmis sistemomis. Mūsų šalys turėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad darbai būtų įgyvendinti dar gerokai anksčiau nei 2035 m.“, – rašoma deklaracijoje.
Asamblėja ir toliau daug dėmesio skirs atsparumui kaip pagrindinei kolektyvinės gynybos priemonei. NATO PA žada padvigubinti investicijas į parlamentinę diplomatiją, kad vyktų strateginė Sąjungininkių konvergencija, stiprėtų transatlantiniai ryšiai, didėtų pasitikėjimas ir tvirtėtų bendradarbiavimas.
Komitetų posėdžių ir plenarinės sesijos vaizdo įrašus galima rasti „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“. Nuotraukos iš visų renginių paskelbtos Seimo „Flickr“ paskyroje. Jas galima laisvai naudoti, nurodant šaltinį (Seimo kanceliarijos nuotrauka, aut. Olga Posaškova, Viktorija Chorna, Ūla Liškevičiūtė arba Lina Žižliauskaitė).
Daugiau naujienų apie NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesiją galima rasti ČIA.
About the Author
