Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su į Vilnių atvykusiais Europos Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen, Estijos Prezidentu Alaru Karisu ir Latvijos Prezidentu Edgaru Rinkevičiumi.
Susitikime daugiausia dėmesio skirta Baltijos regiono saugumo situacijai, Europos Sąjungos rytinės sienos apsaugai, oro ir antidroninių pajėgumų stiprinimui, kritinės infrastruktūros apsaugai bei Europos gynybos pramonės vystymui. Taip pat aptarta parama Ukrainai ir būtinybė toliau didinti sankcijų spaudimą Rusijai.
„Vertiname Europos Komisijos solidarumą, paramą ir šiandieninį vizitą Vilniuje. Tačiau solidarumo vien žodžiais šiandien nebepakanka – Europa privalo imtis greitų ir konkrečių veiksmų“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad pastarieji įvykiai negali būti vertinami kaip pavieniai incidentai, – tai platesnės saugumo tendencijos dalis.
„Praėjusią savaitę Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių oro erdvėje fiksuoti dronų incidentai prie Europos Sąjungos rytinės sienos. Tai nėra pavienės provokacijos ar atsitiktiniai įvykiai. Tai – tiesioginė Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmė ir dar vienas priminimas, kaip arti mūsų vyksta karas“, – sakė Prezidentas.
Toliau vertindamas situaciją, Prezidentas atkreipė dėmesį į vis platesnį hibridinių grėsmių spektrą.
„Baltijos šalių dangus šiandien nėra pakankamai saugus. Susiduriame su vis didėjančiu spaudimu – nuo dronų įsiveržimų ir elektroninio trikdymo iki informacinių atakų bei sabotažo grėsmių prieš kritinę infrastruktūrą. Tai yra nauja saugumo realybė Europoje“, – teigė Prezidentas.
Susitikime sutarta dėl būtinybės spartinti ES rytinių regionų saugumo stiprinimą, ypatingą dėmesį skiriant Europos Sąjungos iniciatyvai „Eastern Flank Watch“. Ši iniciatyva apima oro stebėsenos, antidroninių sistemų, oro gynybos, karinio mobilumo ir situacijos stebėsenos pajėgumų stiprinimą. Taip pat pabrėžta, kad saugumo atsakas turi būti visapusiškas – apimantis tiek fizinę, tiek informacinę erdvę.
Lietuvos vadovas akcentavo būtinybę stiprinti Europos atsparumą dezinformacijai ir informacinėms operacijoms, išlaikyti maksimalų sankcijų spaudimą Rusijai bei užtikrinti ilgalaikę, tvarią paramą Ukrainai.
„Baltijos valstybės nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus, tačiau būtinas ir dar aktyvesnis Europos Sąjungos įsitraukimas. Turime ne mažinti, o didinti karinę, finansinę ir politinę paramą Ukrainai bei išlaikyti maksimalų sankcijų spaudimą Rusijai ir jos karo mašinai. Europa privalo parodyti, kad geba apginti savo sienas, savo piliečius ir savo laisvę“, – pabrėžė Prezidentas.
About the Author
