Daugelis žmonių dienos pabaigoje jaučiasi emociškai išsekę, sunkiau susikaupia, tampa irzlesni ar jaučia poreikį tiesiog pabūti tyloje. Nors tokį nuovargį dažniausiai siejame su dideliu darbo krūviu, miego trūkumu ar įtemptu gyvenimo ritmu, specialistė atkreipia dėmesį į dar vieną, dažnai nepastebimą veiksnį – nuolatinį foninį triukšmą.
Net įprasti aplinkos garsai ilgainiui pradeda varginti
Pasak emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėjos, psichoterapeutės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės, tai, kaip stipriai žmogų veikia aplinkos dirgikliai, pirmiausia priklauso nuo nervų sistemos jautrumo.
„Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. žmonių turi padidintą arba vidutinį jautrumą aplinkai. Tai reiškia, kad aplinkos stimulai – garsai, šviesa, judesys ar net kitų žmonių emocijos – juos veikia stipriau nei kitus. Tokiems žmonėms net ir įprasta darbo diena gali pareikalauti daugiau vidinių resursų, todėl vakare jie dažniau jaučiasi emociškai išsekę, net jei fiziškai daug nejudėjo“, – aiškina specialistė.
Psichoterapeutė pažymi, jog žmogus gali priprasti prie tam tikrų garsų, tačiau tai nereiškia, kad organizmas į juos nebereaguoja.
„Mes galime nekreipti dėmesio į foninę muziką ar miesto triukšmą, tačiau nervų sistema juos vis tiek fiksuoja. Ilgainiui tai gali pasireikšti sunkesniu susikaupimu ar poreikiu po darbo tiesiog pabūti visiškoje tyloje“, – teigia V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Atviri biurai – papildomas krūvis nervų sistemai
Anot psichoterapeutės, ypač didelę apkrovą nervų sistemai gali kelti atviro tipo darbo erdvės, kur vienu metu veikia daug skirtingų stimulų.
„Telefonų skambučiai, klaviatūrų garsai, kolegų pokalbiai – kiekvienas iš šių dirgiklių atskirai gali atrodyti nereikšmingas. Tačiau kai jų per dieną susikaupia daug, tai tampa nuolatiniu nervų sistemos dirginimu“, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Laikui bėgant tai gali kelti streso lygį, skatinti susierzinimą, o jautresniems žmonėms prisidėti ir prie lėtinio nuovargio ar perdegimo.
Kartais pakanka vos kelių minučių tylos
Visiškai išvengti aplinkos triukšmo šiandien dažnai neįmanoma, todėl, pasak psichoterapeutės, svarbiausia laiku pastebėti pirmuosius organizmo siunčiamus signalus.
„Jeigu visą dieną praleidžiame intensyvioje aplinkoje, mūsų nervų sistemai labai svarbu gauti priešingą patirtį. Kartais pakanka vos 10 minučių be pokalbių, ekranų ar kitų stimulų. Tokios trumpos pauzės padeda organizmui greičiau atsistatyti“, – pažymi V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Technologijos gali padėti sumažinti aplinkos triukšmą
Dirbant atvirose erdvėse, keliaujant ar tiesiog būnant triukšmingoje aplinkoje, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip sumažinti aplinkos dirgiklius. Vienas jų – ausinės su aktyvia triukšmo slopinimo funkcija.
Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje, pastebi, kad ausinės jau seniai nebėra skirtos tik muzikai ar skambučiams – šiandien jos tampa asmeninės ramybės oaze.
„Dirbant atvirose erdvėse ar dažnai keliaujant, žmonės vis aktyviau ieško būdų sumažinti nereikalingus aplinkos dirgiklius. Todėl vis didesnį dėmesį skiriame sprendimams, kurie padeda lengviau susikaupti ir jaustis komfortiškiau įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy Buds4 Pro“ ausinės pačios geba įvertinti aplinkos garsus ir automatiškai prie jų prisitaikyti. Vartotojui nereikia kaskart rankiniu būdu keisti nustatymus, todėl jis gali lengvai išlaikyti koncentraciją arba tiesiog mėgautis tyla“, – teigia E. Tamelytė.
Vis dėlto psichoterapeutė primena, kad technologijos veiksmingiausios tada, kai naudojamos sąmoningai.
„Jeigu vieną stimulą tiesiog pakeičiame kitu – pavyzdžiui, triukšmą užgožiame garsia muzika – nervų sistema vis tiek lieka aktyviai stimuliuojama. Tačiau jeigu triukšmo slopinimo funkcija naudojama tam, kad aplinkoje būtų mažiau nereikalingų dirgiklių, tai gali būti tikrai naudinga pagalbinė priemonė“, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame netrūksta informacijos ir dirgiklių, tyla tampa ne prabanga, o svarbia geros savijautos dalimi.
About the Author
