Kalendoriniam pavasariui artėjant prie finišo, orai vis dar išlieka permainingi, tačiau augalųvegetacija vyksta sparčiai, o pasėliai daugelyje rajonų atrodo gyvybingi ir intensyviai augantys. LŽŪKT augalininkystės konsultantai, nuolat stebintys pasėlių būklę skirtinguose šalies regionuose, pastebi, kad prapliupęs lietus išgelbėjo pasėlius – jei dar sausra tęstųsi bent savaitę ilgiau, nuostoliai būtų milžiniški. Kas užfiksuota 21 metų savaitę?
Dienomis oro temperatūra siekė 12–18 °C, naktimis svyravo nuo 4 iki 10 °C. Nuo gegužės 15 dienos nei dirvos paviršiuje, nei ore šalnų nebebuvo fiksuota. Krituliai atgaivino pasėlius ir tai džiugina, nes didėjantis drėgmės kiekis gerina augalų augimą bei maisto medžiagų pasisavinimo sąlygas.
Žieminių kviečių būklė
Dinaminių stebėjimų duomenimis, vyraujantis žieminių kviečių išsivystymo tarpsnis BBCH 32: apčiuopiamas antro stiebo bamblys. Pasėliuose yra augalų, kurie jau parodė ir paskutinį, bet dar susuktą lapą (BBCH 37).
Lyginant su ankstesnėmis savaitėmis, pasėliai labai akivaizdžiai sustiprėjo: augalai intensyviai pažaliavo, vietomis net įgavo melsvai žalią atspalvį, rodantį aktyvų azoto panaudojimą ir labai gerą fiziologinį aktyvumą. Tačiau tankesnėje apatinėje lapijos dalyje šiuo metu stebimas gana ryškus miltligės išplitimas, palyginti su praėjusia savaite.
Miltligės išplitimo ir pažeidimų pokyčių stebėsena Lietuvos pasėliuose (www.ikmis.lt)
BBCH 37 tarpsniu miltligės ekonominio žalingumo riba laikoma, kai pažeista apie 50 % augalų ir liga pradeda plisti į viršutinius lapus. Esant dabartiniai situacijai ir vyraujant lietingiems orams, reikia įsivertinti savo pasėlius. Miltligei viršijus žalingumo ribą, būtina jos plitimą kuo greičiau stabdyti ir neatidėlioti tolesnės fungicidinės apsaugos, ypač saugant besiformuojantį vėliavinį lapą.
Taip pat neslūgsta ir į viršų lipa kviečių dryžligė. Jos pažeistų augalų rasta Šalčininkų (100 proc.), Lazdijų (100 proc.), Pasvalio (100 proc.), Mažeikių (60 proc.), Vilniaus (60 proc.), Švenčionių (36 proc.), Rokiškio (32 proc.), Alytaus (24 proc.), Akmenės (16 proc.), Pakruojo (16 proc.), Radviliškio (16 proc.), Kretingos (16 proc.), Rietavo (12 proc.), Telšių (12 proc.) rajonuose. Ligos pažeidimo intensyvumas svyruoja nuo 0,17 iki 1,09 proc.
Lapų septoriozės pažeistų augalų rasta Varėnos (88 proc.), Telšių (16 proc.), Klaipėdos (16 proc.), Radviliškio (8 proc.), Rietavo (8 proc.) rajonuose. Ligos pažeidimo intensyvumas svyruoja nuo 0,16 iki 0,87 proc.
Artimiausią savaitę rekomenduojama:
- tęsti vėliavinio lapo apsaugos stebėseną;
- reguliariai tikrinti apatinius lapus dėl miltligės, dryžligės ir septoriozės plitimo;
- nebevėlinti kito fungicidinio sprendimo, jei išliks drėgni ir šilti orai;
- stebėti pasėlio mikroklimatą tankesnėse vietose, nes dėl labai tankios lapijos ligų plitimo rizika gali sparčiai didėti;
- vengti perteklinių azoto normų, kurios skatintų dar intensyvesnį lapijos tankėjimą.
Apibendrinant galima teigti, kad žieminių kviečių pasėliai po atsistačiusios drėgmės labai stipriai fiziologiškai atsigavo ir šiuo metu atrodo gerai. Vis dėlto, aktyvi vegetacija, tankėjanti lapija bei besikaitaliojantys sausi ir drėgni orai sudarė labai palankias sąlygas ligoms plisti, todėl tolymesnė savalaikė fungicidinė apsauga tampa kritiškai svarbi siekiant išlaikyti aukštą pasėlio produktyvumo potencialą.
Kiekvieno ūkininko pasėliai yra skirtingi, todėl ir priimami sprendimai, parenkamos priemonės turi būti individualūs. Reikėtų stebėti orų prognozes ir pasidomėti informacija, skelbiama Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų sistemoje IKMIS (www.ikmis.lt).
Žieminių rapsų būklė
Dėl veislių skirtumų ir dėl to, kad pietinėje Lietuvos dalyje yra šilčiau, o šiaurinėje – vėsiau, žieminiai rapsai žydi labai nevienodai.Vienuose pasėliuose žydėjimas dar tik įsibėgėja, o kituose jau gerokai įpusėjęs.
Todėl reikėtų nedelsiant suplanuoti ir nupurkšti žydinčius rapsus fungicidais. Šis purškimas BBCH 63–65 tarpsniu, kai krenta pirmi žiedlapiai, yra efektyviausia priemonė apsaugoti pasėlį nuo sklerotinio puvinio. Rekomenduojama rinktis stiprius sisteminius ar translaminarinius fungicidus (turinčius veikliųjų medžiagų iš boskalido, fluopiramo, protiokonazolo ar azoksistrobino grupių).
Preparatai ne tik apsaugos nuo grybinių ligų, bet ir padės išlaikyti stiebų stiprumą ten, kur juos jau spėjo pažeisti paslėptastraublių lervos. Kadangi paslėptastraublių lervos jau yra stiebo viduje, kontaktiniai insekticidai jų nebepasieks. Papildomai dėti insekticido į fungicidinį mišinį verta tik tuo atveju, jei prognozuojamas staigus atšilimas ir tikėtina nauja kenkėjų banga, tokių kaip ankštarinių paslėptastraublių. Jei bus nuspręsta naudoti insekticidą, žydinčiame pasėlyje privaloma rinktis tik bitėms saugius, registruotus preparatus ir purkšti juos tik vėlai vakare ar naktį, kai bitės nuskridusios į avilius.
Rapsams intensyviai žydint, prieš purškiant fungicidais ar insekticidais, privaloma ne vėliau kaip prieš dvi paras užregistruoti planuojamą purškimą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS). Tai yra teisinė ir moralinė pareiga, skirta apsaugoti aplinkinius bitynus nuo galimo neigiamo poveikio. Atlikus purškimą laiku, bus suvaldytas ligų plitimas, o sužaloti stiebai turės didesnį šansą subrandinti derlių be išankstinio išgulimo ar lūžimo.
Baltojo (sklerotinio) puvinio plitimo rizika (pridemas paveikslėlis)
(pasireiškimo rizika, išreikšta procentais, pagal rapsų ligų prognozavimo modulį, www.ikmis.lt)
IKMIS įspėjimai: svarbiausia informacija jūsų ūkiui – dar prieš pasirodant problemai
Nepamirškite IKMIS mobiliojoje programėlėje užsisakyti automatinių perspėjimų apie augalų ligų ir kenkėjų plitimo riziką bei besikeičiančias orų sąlygas.
Sistema veikia remdamasi 97 agrometeorologinių stočių tinklu, todėl kiekvienas naudotojas gali pasirinkti arčiausiai jo laukų esančią stotį ir gauti būtent jam aktualią informaciją.
Personalizuoti įspėjimai padeda sprendimus priimti laiku – dar prieš ligoms ar kenkėjams išplintant. Tai galimybė veikti prevenciškai, tiksliau planuoti darbus ir greičiau reaguoti į rizikas laukuose. (Pridedamas paveikslėlis)
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos praneša apie naujai įregistruotus augalų apsaugos produktus bei išplėstas kai kurių produktų naudojimo galimybes(informaciją skaitykite ).
Jeigu turite abejonių ar klausimų, kokius sprendimus priimti dėl augalų tręšimo, augalų apsaugos produktų tikslingo parinkimo ar pasėlių būklės įvertinimo, nedvejokite ir susisiekite su LŽŪKT augalininkystės konsultantais, kurie yra kiekviename rajone.
Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantų komanda ir vyr. specialistė Giedrė Masliukovienė (mob.: +370 612 72 970).
