Gegužės 19–21 dienomis Vilniuje ir Kaune vyko prestižinė tarptautinė Europos švietimo tarybų tinklo (EUNEC) konferencija ir generalinė asamblėja. Šių metų renginio tema – „Demokratinio atsparumo stiprinimas per švietimą. Ko dar trūksta?“ (angl. Strengthening Democratic Resilience Through Education. What More is Needed?). Renginį organizavo Lietuvos švietimo taryba.
Konferencijoje diskutuota, kaip švietimo sistemos turi keistis augančių geopolitinių įtampų, dirbtinio intelekto plėtros, dezinformacijos ir visuomenės poliarizacijos kontekste. Į Lietuvą atvyko švietimo politikos, pilietinio ugdymo ir demokratijos ekspertai iš įvairių Europos šalių bei Kanados, taip pat Europos Tarybos atstovai.
„Stiprios valstybės prasideda nuo momento, kai švietimas tampa ne deklaruojama verte, o realiu prioritetu. Demokratinis atsparumas neatsiranda. Šiandien vis aiškiau matome, kad ilgalaikis dėmesys švietimui yra ne tik socialinės politikos, bet ir visuomenės saugumo klausimas. Jei į švietimą ir ekspertų įžvalgas būtų įsiklausyta prieš daugiau kaip dešimtmetį, tikėtina, kad šiandien daliai iššūkių būtume geriau pasirengę“, – sako Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
EUNEC (European Network of Education Councils) – tai Europos švietimo tarybų tinklas, vienijantis ekspertus, teikiančius strategines rekomendacijas vyriausybėms bei politikos formuotojams. Lietuvos švietimo taryba yra aktyvi šio tinklo narė.
Tokio masto renginio organizavimas Lietuvoje reikšmingas ir šalies tarptautiniam matomumui švietimo politikos srityje. Rusijos karo prieš Ukrainą, informacinių karų ir augančios visuomenių poliarizacijos kontekste demokratinis atsparumas Lietuvai tampa ne tik švietimo, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.
Konferenciją moderavo Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė ir EUNEC prezidentė Mirjam van Leeuwen.
Konferencijos pranešėjai dalijosi įžvalgomis apie tai, kaip transformuoti švietimo sistemas, kad jos parengtų piliečius XXI amžiaus iššūkiams.
Prof. Jolanta Urbanovič (Lietuva) pabrėžė, kad tradicinis atsparumo supratimas XXI amžiuje nebėra pakankamas – visuomenei būtinas gebėjimas kritiškai vertinti informaciją ir atpažinti dezinformaciją. Ji akcentavo, kad vien formalus išsilavinimas savaime negarantuoja visuomenės atsparumo. Anders Heggenes Lauvstad (Norvegija) kalbėjo apie tai, kaip dirbtinis intelektas keičia informacinę aplinką ir kodėl mokyklos turi ugdyti mokinių gebėjimą atsakingai veikti skaitmeninėje erdvėje bei kritiškai vertinti informaciją, įgalinti mokytojus naudoti DI instrumentus ugdymo procese.
Europos Tarybos (ET) atstovas Villano Qiriazi pristatė naują ET iniciatyvą – „Europos pilietiškumo ugdymo erdvę“ (ESCE). Jis pabrėžė, kad demokratija nebėra savaime suprantama, todėl visuomenei reikalingi piliečiai, gebantys kritiškai vertinti informaciją, suprasti geopolitinių procesų poveikį ir atpažinti manipuliacijas. Šie gebėjimai turi būti ugdomi nuo pirmųjų dienų.
Desiree Berendsen (Nyderlandai) pristatė, kaip pilietinio ugdymo principai integruojami į kasdienį mokyklų ir profesinių mokyklų gyvenimą ir ugdymo programas, siekiant, kad demokratinės vertybės taptų ne teorija, o praktika. Dr. Maria Erss (Estija) aptarė mokinių savarankiškumo ir įgalinimo patirtis estų ir rusų kalba veikiančiose Estijos gimnazijose. Tyrimas atskleidė ryškius mokyklų kultūros skirtumus bei parodė, kad demokratiniam atsparumui būtina kurti pasitikėjimu, dialogu ir mokinių įgalinimu grįstą mokyklos aplinką. Monique Brodeur (Kanada) akcentavo aukštojo mokslo vaidmenį geopolitinių, klimato ir socialinių iššūkių kontekste bei pabrėžė universitetų atsakomybę visuomenėje ugdyti gebėjimą veikti neapibrėžtumo sąlygomis.
Aletheia De Guzman (Belgija) pristatė projektą „Everyone, Engage!“, skirtą aktyvesniam visuomenės, mokinių ir tėvų įtraukimui į švietimo politikos formavimą. Portugalijos atstovai Aldina Lobo ir António Almeida per praktinius įtraukiojo ugdymo pavyzdžius parodė, kad demokratinis pilietiškumas prasideda nuo kasdienių santykių mokykloje, o lemiamą vaidmenį čia atlieka mokytojas.
Diskusijose pabrėžta, kad demokratinis atsparumas negali būti sukurtas krizės akivaizdoje – jis formuojamas ilgalaikėmis investicijomis į švietimą. Europos švietimo tarybų atstovai ir ekspertai sutarė: valstybės atsparumas prasideda klasėje.
Renginys taip pat sustiprino Lietuvos, kaip aktyvios tarptautinių švietimo politikos diskusijų dalyvės, vaidmenį Europos kontekste.
Lietuvos švietimo taryba yra Seimo sudaryta ir jam atskaitinga valstybės švietimo savivaldos institucija, atliekanti ekspertinį vertinimą ir konsultuojanti strateginiais Lietuvos švietimo tikslais. Viena iš Tarybos funkcijų yra konsultuoti Seimą, Prezidentą, Vyriausybę, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, savivaldybės institucijas, švietimo teikėjus, mokslo ir studijų institucijas valstybės švietimo politikos klausimais.
About the Author
