Pirmasis klausimas apie tai, iš kur atsiranda vaikai, tėvus dažnai užklumpa nepasiruošusius. Vėliau klausimai keičiasi: apie kūną, brendimą, santykius, seksą. Specialistai sako, kad lytiškumo ugdymas nėra vienas „rimtas pokalbis“ – tai ilgas procesas, kuriame svarbiausia ne tobuli atsakymai, o gebėjimas kalbėtis be gėdos ir baimės.
Smalsumas prasideda anksti
Pirmieji klausimai – „kaip aš atsiradau?“ dažniausiai pasigirsta, kai vaikui treji ar ketveri – ypač jei šeimoje laukiamasi kūdikio. Psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė sako, kad pokalbių pradžią diktuoja ne tėvų suplanuotas laikas, o paties vaiko smalsumas. „Juk šie pokalbiai iš esmės yra ne apie seksualumą – vaikams paprasčiausiai rūpi jų kilmė“, – aiškina ji.
Atsakymai šiame amžiuje, psichologės teigimu, turi būti paprasti ir tikslūs. „Galima pasakyti, kad mamytė su tėveliu vienas kitą myli, todėl mamytės pilvelyje auga vaikelis. Arba kad mamos pilvelyje auga tėčio sėklytė, – siūlo G.Gutautė-Klimienė. – Vėliau galima papildyti, kad sėklytė susiduria su mamos kiaušinėliu ir vaikutis pradeda augti – dažnai vaikams daugiau klausimų ir nebekyla.“
G.Gutautė-Klimienė pabrėžia, kad kūno dalis svarbu vadinti tikraisiais vardais – be infantilių pakaitalų. Jei suaugusiajam tariant tokius žodžius nejauku, vaikas šį nejaukumą perskaito ir įsimena.
Vaikai nepasirenka, kada klausti. Kartais klausimas nuskamba parduotuvėje prie kasų, kur sustatyti lubrikantai ar prezervatyvai. „Paprasčiausia strategija suaugusiajam – pasakyti, kad apie tai paaiškins namuose. Arba atsakyti ką nors labai paprasto – kad tai apsaugėlė, kad nebūtų vaikučių, kol jų nenori“, – pataria psichologė.
Tėvams, kuriems sunku rasti žodžių, G.Gutautė-Klimienė rekomenduoja knygas – drauge skaitomos, jos leidžia atsakyti į vaiko klausimus rodant paveikslėlius, ne improvizuojant. Tinka ir edukaciniai dokumentiniai filmukai apie kūną, anatominiai modeliai, analogijos iš gamtos. „Kuo daugiau žinių turės tėvai, tuo lengviau jiems bus kalbėtis su vaikais“, – priduria ji.
Ragina ruošti brendimui
Septynerių dešimties metų vaikas dar neišgyvena santykių dramų, bet kūnas jau pradeda keistis, kyla naujų klausimų. Kaip pastebi G.Gutautė-Klimienė, jei tėvai tų atsakymų nepateikia, vaikai jų ieško patys.
„Vaikai, kurie negauna atsakymų iš tėvų, dažnai jų ima ieškoti pas draugus ar internete. O atsakymų ten galima rasti įvairiausių. Būna, kad vaikai randa ir pornografijos. Tokiu atveju svarbu nepykti ant vaiko – jam tiesiog smalsu. Vertėtų paaiškinti, kad tai, ką jis mato, neturi nieko bendra su realybe“, – sako psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė.
Pamirštamas ryšys
Anot lytiškumo ugdymo lektoriaus Martyno Asakavičiaus, penktokai ir šeštokai mokyklose edukuojami apie tai, kas yra lytinis brendimas, kaip kūnas keičiasi fiziologiškai, kokią įtaką daro hormonai. Kai kurias temas lektorius teigia sąmoningai vedantis atskirai merginoms ir vaikinams. „Pats pastebiu didesnį vaikinų atvirumą, kolegė irgi užsiminė, kad jos paskaitose merginos yra labiau linkusios pasisakyti“, – sako jis.
Lytiškumo ugdymo edukatorė Lina Januškevičiūtė pastebi, kad mokyklose itin retai paliečiamas ryšys tarp kūno ir emocijų, nors kūnas dažnai pirmas parodo, kaip žmogus jaučiasi. „Lytiniai santykiai, lytinės ligos ir jų prevencija kartais lieka nepaliesta, nes manoma, kad jauni žmonės dar su tuo nesusiję. Bet juk apie tai ir yra prevencija – kad suteiktų žinių, kurias turint būtų galima priimti apgalvotus sprendimus“, – sako edukatorė.
Turi daugiau informacijos
Kaip teigia akušerė, biologijos mokytoja ir lytiškumo ugdymo lektorė Goda Šedvilaitė-Intė, devintokai šiandien jau nesijuokia iš žodžių „varpa“, „makštis“, „spermatozoidas“. „Kai mes buvome jų amžiaus, šie žodžiai keldavo juoką beveik visada. Tai rodo, kad ši tema jiems yra mažiau gėdinga ar nauja“, – sako ji.
G.Šedvilaitės-Intės teigimu, dabartiniai paaugliai žino daugiau nei žinojo jų tėvai, būdami tokio paties amžiaus, mat net tie, kurie negauna žinių iš šeimos, jų semiasi mokykloje arba iš bendraamžių. Kartu atsiranda nauja problema: vaikams nebeaišku, kuo pasitikėti. „Vadovėliai pateikia teisingą informaciją, bet jie vaikams atrodo mažiau įdomūs. O socialiniai tinklai yra daug įtraukesni, tačiau juose informacija dažnai būna netiksli“, – sako lektorė.
L.Januškevičiūtė antrina – internete galima rasti ir mokslu pagrįstos informacijos apie anatomiją, lytinių ligų prevenciją, kontracepciją, bet šalia gausu klaidingos ir kartais žalingos medžiagos. „Nors internetas gali suteikti prieigą prie profesionaliai parengtos informacijos, jame taip pat gausu klaidingų duomenų ir mitų, kurie gali iškreipti paauglių supratimą apie savo kūną“, – įspėja edukatorė.
Skuba praktikuotis
Penkiolikos-aštuoniolikos metų amžiuje dalis paauglių jau domisi ne teorija, bet praktika. Vis dėlto lytiškumo ekspertai pastebi, kad net ir ši amžiaus grupė dar neretai stokoja patikimų žinių.
Užpernai rugpjūtį paskelbta Pasaulio sveikatos organizacijos paauglių sveikatos elgsenos (HBSC) tyrimo paskutinė ataskaita, kuri remiasi daugiau nei 242 tūkst. 15-mečių apklausos duomenimis iš 42 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, atskleidė, kad lytinių santykių jau buvo turėję 20 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių.
Toje pačioje ataskaitoje teigiama, kad saugojimosi įpročiai tarp turėjusių lytinius santykius blogėja. Per paskutinį lytinį aktą prezervatyvą naudojo 61 proc. berniukų ir 57 proc. mergaičių – nuo 2014 m. abu rodikliai krito beveik dešimčia procentinių punktų. Maždaug trečdalis seksualiai aktyvių penkiolikmečių per paskutinį aktą nesinaudojo nei prezervatyvu, nei kontraceptinėmis tabletėmis.
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje mergaitės prezervatyvą per paskutinį lytinį aktą naudojo dažniau nei berniukai. Tokia pat tendencija užfiksuota tik dar trijose šalyse – Lenkijoje, Serbijoje ir Slovėnijoje. Visose kitose šalyse dažniau saugojosi berniukai.
„Paauglės merginos yra brandesnės ir smalsesnės, labiau pasidomi savarankiškai, todėl jaučiame, kad jos žino daugiau, – tendencijas lytiškumo pamokose stebi M.Asakavičius. – Vaikinų supratimas dažniausiai yra siauresnis: kalbant su septyniolikmečiais tenka matyti, kaip jie išpūtę akis klauso, kad moters cikle yra vaisingos ir nevaisingos dienos, nors būtent jie dažniausiai yra intymių patirčių iniciatoriai.“
M.Asakavičius pasakoja, kad vaikinams tenka aiškinti, kaip veikia moters organizmas, koks yra menstruacijų ciklas, kas yra vaisingos ir nevaisingos dienos. Anot lektoriaus, vaikinams pakanka pagrindų. Merginos atskirose grupėse domisi plačiau – aptaria ciklo sutrikimus, vėlavimus, savo kūno reakcijas, klausinėja ir apie vyrų fiziologiją.
L.Januškevičiūtė atkreipia dėmesį, kad lytiškumo temų ignoravimas vaikystėje ir paauglystėje atsiliepia suaugus. „Kartais atsitinka taip, jog suaugę žmonės tik pirmą kartą išsamiau prisiliečia prie lytiškumo temų, leidžia sau reflektuoti. Tai gali turėti įtakos savęs, savo kūno priėmimui, negebėjimui megzti sveikus santykius, nubrėžti ribas, išsakyti savo poreikius“, – sako edukatorė.
Kas nesikeičia
Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, lytiškumo ugdymo specialistai mato tuos pačius tris barjerus.
Pirmas – gėda, persiduodanti iš kartos į kartą. „Iš tiesų dažniausiai problema kyla ne vaikams, bet tėvams, kurie jaučiasi nepatogiai, nes visą gyvenimą tai buvo tabu tema“, – aiškina G.Gutautė-Klimienė. Psichologė siūlo tėvams pirmiausia permąstyti savo santykį su tema ir suprasti, iš kur kyla baimės. Kartais, anot jos, naudinga pasikonsultuoti su psichologu.
Antras – internetas, kuris užpildo tylą greičiau nei tėvai. Jei vaikas negauna atsakymo namuose, jį suranda ekrane. G.Šedvilaitė-Intė sako, kad šiandien svarbiausia – išmokyti vaiką kritinio mąstymo. „Ypač dabar, kai internete vis daugiau dirbtinio intelekto kuriamo turinio“, – akcentuoja ji. Lektorė rekomenduoja diskusijos metodą: tinkamai parinkti klausimai padeda vaikui suabejoti, dar kartą pagalvoti.
Trečias – pačių tėvų žinios, kurios neretai būna pasenusios. „Tobulu atveju pirmiausia lytiškumo ugdymas turėtų būti skirtas tėvams, o tada jų vaikams“, – sako G.Šedvilaitė-Intė ir priduria, kad mokyklos vis dažniau kviečia tėvus į lytiškumo temoms skirtus mokymus.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad procesas Lietuvoje nėra greitas, bet juda teisinga kryptimi. „Šiuo klausimu dirba vis daugiau protingų, išsilavinusių žmonių, kurie linki mūsų jaunimui gero, – sako G.Šedvilaitė-Intė. – Tokie dideli dalykai neišsprendžiami per vieną naktį. Esame jauna valstybė ir turime sau duoti laiko užaugti visose srityse.“
Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
About the Author
