Parlamentarai pritarė Seimo Pirmininko Juozo Oleko teikimui ir paskyrė Aliną Jakavonienę Vaiko teisių apsaugos kontroliere.
Gegužės 7 d. prisistatydama Seimo nariams kandidatė į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigas pabrėžė: „Vaiko teisės nėra abstrakti deklaracija, jos turi veikti kasdienybėje, visose aplinkose, kuriose vaikas gyvena, auga, mokosi ir bręsta. Todėl šias pareigas matau pirmiausia kaip atsakomybę už realų vaikų gyvenimą, o ne tik už formalius teisinius sprendimus.“
A. Jakavonienė informavo vaiko teisių apsaugos srityje dirbanti nuo 2008 metų: pradėjusi vietos savivaldos lygmeniu, atstovavo vaiko interesams baudžiamosiose ir civilinėse bylose, vėliau – Nacionalinėje vaiko teisių apsaugos institucijoje kaip specialistė ir kaip tos institucijos vadovė. Turi patirties tarptautiniu mastu įgyvendinant Hagos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės aktus.
„Jeigu Seimas man patikėtų šias pareigas, savo vaidmenį matyčiau kaip atsakingą tęstinumą, užtikrinant ir išlaikant institucijos profesionalumą, nepriklausomumą ir autoritetą, kartu stiprinant sritis, kuriose matau iššūkius. Atsiranda naujų ir vertinimo reikalaujančių klausimų – vaiko apsauga skaitmeninėje erdvėje, atvejai, susiję su modernios visuomenės ir santvarka, ir tam tikromis naujomis formomis, kurios taip pat turi būti vertinamos“, – sakė A. Jakavonienė.
Kalbėdama apie savo veiklos prioritetus, kandidatė išskyrė individualių kreipimųsi ir skundų nagrinėjimo kokybę ir jų sisteminę analizę.
Už Seimo nutarimą „Dėl Alinos Jakavonienės skyrimo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontroliere“ (projektas Nr. XVP-1472) slapto balsavimo metu buvo 85, prieš balsavo 6, susilaikė 7 Seimo nariai.
Nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo.
Alinos Jakavonienės biografijos duomenų anketa.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius atlieka: vaiko teisių apsaugos padėties Lietuvoje stebėseną, teisės aktų, susijusių su vaikais, analizę ir taikymo praktikos vertinimą, individualius tyrimus dėl vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimų; reikalauja aktyvesnio ir efektyvesnio, o ne formalaus požiūrio į darbą bei pareigas vaikų atžvilgiu; teikia rekomendacijas bei pastabas dėl nepakankamo dėmesio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimui, apsaugai ir gynimui; inicijuoja diskusijas įvairiais vaikus liečiančiais klausimais, siekia suteikti svarbesnę vietą politikoje klausimams, susijusiems su vaikais.
