Susidomėjimas būstu Lietuvoje išlieka aukštas – 28 proc. gyventojų svarsto arba planuoja įsigyti būstą per artimiausius dvejus metus, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pasak ekonomisto, nors palūkanų normoms nustojus kristi pirkėjų aktyvumas turėtų kiek atslūgti, papildomą impulsą nekilnojamojo turto (NT) rinkai gali suteikti nuo rugpjūčio keičiami pradinio įnašo reikalavimai bei gyventojus jau pasiekusios antros pakopos pensijų kaupimo lėšos.
Tvirtai apsisprendę – kas aštuntas
Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad 15 proc. lietuvių svarsto galimybę įsigyti būstą, tačiau galutinio sprendimo dar nėra priėmę. Dar 7 proc. respondentų nurodė ketinantys įsigyti pirmąjį būstą, o 6 proc. planuoja pirkti antrą arba investicinį NT.
40 proc. respondentų nurodė jau turintys būstą ir nesvarstantys įsigyti kito, o 32 proc. teigė jo artimiausiu metu pirkti neplanuojantys.
„Kad nemaža dalis gyventojų aktyviai domisi būsto įsigijimu, matome ir iš finansavimo duomenų. Išduotų paskolų skaičius šių metų pirmąjį ketvirtį buvo maždaug 50 proc. didesnis nei prieš metus, o paskolų apimtys augo kiek santūriau – 11 proc.“, – komentuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Apklausa taip pat atskleidė gyventojų požiūrį į nuo rugpjūčio įsigaliosiančius Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus. Pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas mažės iki 10 proc., o perkant antrą ar paskesnį būstą jis išliks 30 proc., tačiau griežtės sąlygos išimtims, leidžiančioms sumažinti įnašą iki 15 proc.
Vertinant šiuos pokyčius, daugiausia respondentų – 34 proc. – teigė, kad tai neturės įtakos jų sprendimams. Dar 19 proc. apklaustųjų nurodė, kad kol kas sunku įvertinti, kaip naujoji tvarka paveiks jų planus.
Tuo metu 7 proc. respondentų teigė, kad mažesnis pradinis įnašas paskatins juos labiau svarstyti pirmojo būsto įsigijimą, o 3 proc. – antrojo būsto. Pasak A. Izgorodino, finansavimo sąlygų pasikeitimai išties gali tapti papildomu impulsu daliai gyventojų, iki šiol delsusių priimti sprendimą dėl nuosavo būsto.
„Būsto paskolų paraiškų srautas šiemet yra dešimtadaliu didesnis nei pernai, o ypač aktyvūs buvo kovo ir balandžio mėnesiai. Rinkos aktyvumą palaiko ir keli kiti veiksniai: dalis gyventojų disponuoja papildomomis lėšomis iš antros pakopos pensijų kaupimo, taip pat išlieka lūkestis dėl tolesnio NT kainų augimo“, – sako A. Izgorodinas.
Žemų palūkanų stimulas išsikvėpė
Visgi, ekonomisto vertinimu, esminiu NT rinkos veiksniu ir toliau išliks EURIBOR dinamika. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 3 mėn. EURIBOR rugsėjį gali pasiekti 2,66 proc., o iki 2026 m. pabaigos – apie 2,8 proc. Jei šios prognozės išsipildys, palūkanų augimas gali kiek pristabdyti rinkos aktyvumą.
„Banko analizė rodo labai stiprų ryšį tarp EURIBOR pokyčių ir būsto sandorių dinamikos Lietuvoje. Kol EURIBOR mažėjo, NT sandorių aktyvumas sparčiai augo, tačiau palūkanų normoms nustojus kristi matome ir rinkos aktyvumo stabilizaciją. Papildomą įtaką daro ir tai, kad dalis gyventojų, planavusių įsigyti būstą mažėjančių palūkanų laikotarpiu, jau spėjo tai padaryti“, – pažymi A. Izgorodinas.
Jo teigimu, kiekvienas palūkanų padidėjimas gyventojams tiesiogiai atsispindi mėnesinėse įmokose – net ir nedidelis EURIBOR pokytis gali reikšti keliasdešimties eurų skirtumą.
Pavyzdžiui, vidutinei „Citadele“ banko 144 tūkst. eurų būsto paskolai, paimtai 25 metams, esant 2 proc. EURIBOR dydžiui, mėnesinė įmoka siektų apie 732 eurus, prie 2,5 proc. – apie 772 eurus, o pakilus iki 3 proc. – jau apie 812 eurų.
„Tiesa, NT rinkos skatinimo veiksniu gali tapti pensijų sistemos pokyčiai. Mūsų skaičiavimais, antrojoje pensijų pakopoje yra sukaupta apie 10 mlrd. eurų, o maždaug 7 proc. atsiimtų lėšų gali būti nukreipta į NT įsigijimą“, – priduria ekonomistas.
Bankas prognozuoja, kad dėl ribotos būsto pasiūlos bei brangstančių statybinių medžiagų NT kainos šiemet gali padidėti 7,1 proc. Įprastai būsto kainų pokytis glaudžiai susijęs su realaus darbo užmokesčio augimu, tačiau Lietuvoje dėl struktūrinio pasiūlos trūkumo kainos kyla dar sparčiau.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2026 metų kovo mėn. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje apklausta 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
About the Author
