Šiandien Vilniaus apskrityje gyventojams išsiųstas perspėjimas apie tikėtiną oro pavojų dar kartą priminė temą, apie kurią daugiabučiuose dažniausiai kalbama tik po įvykio. Priedangos, rūsiai, požeminiai garažai, evakuacijos keliai ir laiptinės dažnam atrodo kaip bendros erdvės, kuriose „dar galima pasidėti“ dviratį, vežimėlį, lentyną ar kelias dėžes. Tačiau pavojaus metu šios vietos tampa ypač svarbiais keliais ar saugiomis vietomis.
Net ir pastatuose, kuriose nėra dedikuotų ar pažymėtų priedangų, jomis poreikiui esant taptų požeminės parkavimo aikštelės, rūsiai ar sandėliukai. Kiekviena priedanga turi būti pasiekiama greitai, kelias iki jos turi būti aiškus ir neužkrautas daiktais. Jei žmogui reikia eiti per laiptinę, koridorių, rūsio prieigas ar požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kiekviena kliūtis reiškia ne tik nepatogumą, bet ir prarastą laiką.
„Daugiabučiuose civilinė sauga prasideda nuo klausimo, ar žmogus iš savo buto realiai gali saugiai pasiekti rūsį, požeminį parkingą ar kitą priedangai tinkamą vietą. Jei kelyje stovi dviračiai, vežimėliai, baldai ar sandėliuojamos atliekos, tas kelias teoriškai egzistuoja, bet praktiškai neveikia“, – sako pastatų priežiūros, inžinerinių ir technologinių sprendimų grupės „Civinity“ Vilniaus regiono vadovas Darius Pūras.
Priedanga ir kelias į ją negali tapti sandėliu
Priedanga skirta trumpalaikei apsaugai kilus oro pavojui, sprogimo, skeveldrų, smūgio bangos ar kitai grėsmei. Tam gali būti tinkamos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, rūsiai, cokolinių aukštų patalpos, tuneliai ar kitos tvirtesnės konstrukcijos erdvės. Tačiau jos tinkamos tik tada, kai yra pasiekiamos.
Daugiabučių rūsiuose ir požeminiuose garažuose dažnai kaupiasi viskas, kam bute ar sandėliuke neatsirado vietos: sezoninis inventorius, seni baldai, padangos, buitinės atliekos, dėžės, kartais ir degios ar pavojingos medžiagos. Jei įprastą dieną tai atrodo kaip tvarkos ar kaimynų kultūros klausimas, galimo pavojaus metu tai taptų saugumo rizika.
Ypač svarbu, kad priedangai ar evakuacijai reikalingos durys nebūtų blokuojamos, praėjimai nebūtų užkrauti, o gyventojai žinotų, kur artimiausia saugesnė vieta jų name. Jeigu į priedangą ar rūsį galima patekti tik su vieno kaimyno raktu, jei durys užstatytos, o požeminiame garaže paliktos padangos ar statybinės atliekos siaurina takus, ekstremalioje situacijoje tai gali tapti rimta problema.
Gyventojams nereikia laukti atskiro patikrinimo, kad galėtų įvertinti elementarius dalykus savo name. Pakanka sąmoningai pereiti kelią nuo buto iki artimiausios saugios vietos ir pasižiūrėti, ar jis tikrai laisvas.
Verta atkreipti dėmesį į tai, ar:
- laiptinėse, koridoriuose ir holuose nėra praėjimą apsunkinančių dviračių, vežimėlių, baldų, gėlių vazonų ar kitų daiktų,
- rūsio ir požeminio parkingo prieigos nėra užkrautos sandėliuojamais daiktais,
- avariniai išėjimai nėra užrakinti, užstatyti ar sunkiai atidaromi,
- požeminiame parkinge palikti daiktai netrukdo judėti pėsčiųjų takais,
- rūsiuose, palėpėse ir bendrose patalpose nelaikomos degios ar pavojingos medžiagos,
- name yra aišku, kur yra artimiausia priedangai tinkama vieta.
„Kartais atrodo, kad pasidedame tik dviratį ar spintelę, tačiau turime pagalvoti, kad pro tą vietą reikės judėti dešimtims žmonių, tarp jų – vaikams, senjorams, žmonės su negalia“, – pabrėžia „Civinity“ ekspertas.
Daugiabučio administratorius ar bendrija turi rūpintis, kad bendrojo naudojimo patalpos būtų prižiūrimos, o gaisrinės saugos ir evakuacijos reikalavimai nebūtų ignoruojami. Tačiau reali tvarka name labai priklauso ir nuo gyventojų elgesio. Administratorius gali informuoti, įspėti, organizuoti patikras ar inicijuoti daiktų pašalinimą, bet jei gyventojai bendras patalpas nuolat naudoja kaip asmeninius sandėlius, problema grįžta.
Praktikoje geriausiai veikia aiškus susitarimas: bendruose praėjimuose niekas nelaikoma, rūsiuose nekaupiamos pavojingos medžiagos, požeminiame garaže neužstatomi pėsčiųjų takai, o priedangai tinkamų patalpų tvarka periodiškai patikrinama.
Svarbu prisiminti ir dar vieną dalyką: oro pavojaus ar kitos ekstremalios situacijos metu liftais naudotis nereikėtų. Sutrikus elektros tiekimui ar įvykus sprogimui, liftas gali sustoti ir tapti spąstais. Dar paprasčiau: bandant juo naudotis daugybei žmonių, liftas tikrai nebus greičiausias būdas judėti, o kol jis veikia, jo gali prireikti senjorams ar žmonėms su negalia.
Pasirengimas nėra panika
Šiandienos perspėjimas nereiškia, kad kiekvienas namas turi imtis kažkokių kardinalių sprendimų. Tačiau svarbu prisiminti, kad saugumas prasideda nuo paprastų dalykų: žinoti, kur eiti, kaip eiti ir turėti laisvą kelią iki tos vietos. Taip pat – klausytis oficialių pranešimų ir pasirūpinti tais, kuriems pagalbos gali prireikti.
„Nelaukime kito perspėjimo, o jau šiandien susitvarkykime namuose: įsitikinkime, kad laiptinė, rūsys, požeminis parkingas ir kelias į priedangas yra tokie, kokių norėtumėme realios grėsmės metu. Jei ne, apie tai verta pranešti administratoriui ar bendrijai ir susitvarkyti dabar, kol tai dar tik prevencija, o ne būtinybė“, – sako „Civinity“ Vilniaus regiono vadovas Darius Pūras.
About the Author
