Birželio mėnesį vyks tradicinis elektromobilių renginys – „Ignitis ON“ varžybos, kurių metu entuziastai rungsis keliaudami virš 500 kilometrų maršrutu iš Kauno į Tartu. Tarp dalyvių rikiuojasi ne tik lengvieji asmeniniai elektromobiliai, bet ir lengvasis komercinis transportas. Ekspertų teigimu, tai neturėtų stebinti, mat mūsų regione sąlygos be apribojimų eksploatuoti komercinius elektromobilius jau sudarytos. Telieka apskaičiuoti, kas kam tinkama.
Komercinio transporto specifika
Lengvieji komerciniai elektromobiliai, dažniausiai priskiriami M1 ir N1 klasėms, iš esmės skiriasi nuo kasdienių lengvųjų automobilių naudojimo pobūdžiu bei keliamais reikalavimais. Verslui skirtas transportas dažniausiai važinėja labiau pakrautas, gabena prekes, statybinę įrangą, darbo įrankius ar gausybę siuntų, o tai reiškia nuolatinį darbą didesnės apkrovos sąlygomis.
Natūralu, kad kiekvienas papildomas šimtas kilogramų krovinių skyriuje daro tiesioginę įtaką energijos sąnaudoms, tačiau šiuolaikiniuose modeliuose šis veiksnys tampa vis lengviau valdomas. Jei tuščias modernus furgonas gali įveikti apie 300 kilometrų, tai visiškai pakrautas ir magistraliniu greičiu važiuojantis automobilis šį atstumą kiek sutrumpins, tačiau baterijų talpa vis tiek be vargo užtikrins sklandų dienos maršruto įveikimą, nereikalaudama nepatogių kompromisų ar pernelyg dažno krovimo.
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius teigia, kad būtent šis atstumo ir vežamo krovinio santykis ilgą laiką buvo pagrindinis psichologinis stabdys verslui renkantis elektrinius furgonus, tačiau šiandien, tobulėjant elektromobilių technologijoms, tai greičiau mitas nei realybė. Pasak jo, verslas negali sau leisti prabangos suklysti skaičiuojant, todėl komerciniam transportui reikalingas absoliutus nuspėjamumas, kurį elektriniai furgonai dabar nesunkiai suteikia. Ekspertas pažymi, kad tai, kas atrodė rizikinga prieš kelerius metus, šiandien tampa visiškai valdoma kasdiene rutina.
„Vienareikšmiškai įmanoma vykdyti veiklą elektriniais komerciniais automobiliais ne tik miestuose, nes infrastruktūra mūsų šalyje jau tai leidžia. Ten, kur darbas yra tik krovinių vežimas, gali kilti specifinių iššūkių, tačiau tokių scenarijų nėra daug. Visiems kitiems verslams, kurie tiesiog dirba savo darbą, teikia paslaugas ir jiems reikia vežiotis darbo įrankius, prekes ar kokius kitus reikalingus daiktus, tai nebėra joks iššūkis. Tarp žurnalistų juokaujame, kad net nebeliko temos“, – šypsosi ekspertas.
Infrastruktūros plėtra regionuose ir atstumų mažėjimas
Svarbiausias veiksnys, leidžiantis komerciniam transportui be streso keliauti net ir po atokesnius Lietuvos kampelius, yra tolygus ir apgalvotas įkrovimo stotelių išdėstymas. Ne tik Vilnius ar Kaunas, bet ir kiti svarbūs regionų centrai – Panevėžys, Šiauliai, Alytus ar Marijampolė, – šiandien turi tankų ir patogiai pasiekiamą infrastruktūros tinklą.
Pavyzdžiui, didžiausias Baltijos šalyse greitojo elektromobilių įkrovimo tinklas „Ignitis ON“ po nuoseklios plėtros jau padengia 98 proc. Lietuvos teritorijos. Tai reiškia, kad atstumai tarp greitojo įkrovimo stotelių pagrindiniuose ir regioniniuose keliuose dabar siekia ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų.
„Via Lietuvos“ gegužės mėnesio duomenimis, Lietuvoje viešai prieinamų įkroviklių skaičius jau perkopė 5 tūkstančius. Tai užtikrina, kad komercinio transporto vairuotojams nebereikia jaudintis dėl to, ar pavyks sėkmingai pasiekti kitą įkrovimo tašką, net ir vairuojant visiškai pakrautą furgoną atšiauriomis oro sąlygomis.
Elektromobilių varžybų „Ignitis ON“ organizatorius Darius Grinbergas sako matantis gausėjančias krovininių elektromobilių gretas miestuose, tačiau ir pats įsitikino, kad sąlygos eksploatuoti tokias transporto priemones yra ir užmiesčiuose.
„Aš pats važiavau su elektriniu standartiniu furgonu tikrindamas varžybų maršrutą, skaičiuodamas laiką ir panašiai. Magistralėje krovininiai elektromobiliai natūraliai naudoja daug energijos, tačiau važiuojant iki 90 km/val. greičiu sąnaudos krenta iki didesnio lengvojo automobilio lygio – siekia apie 22 kWh/100 km“, – skaičiuoja pašnekovas.
Įkrovimo sparta ir alternatyvų svarba
Operatoriams smarkiai išplėtus tinklą, daugiau dėmesio skiriama stotelių galiai, kuri ypač svarbi daug važiuojantiems vairuotojams. Komerciniams automobiliams, turintiems didelės talpos akumuliatorius, ankstesnio standarto 50 kW galios stotelių dažnai jau nebeužtenka optimaliai spartai užtikrinti, nes įkrovimas truktų per ilgai, o tai reikštų prarastą darbo laiką.
Todėl infrastruktūros tinklų operatoriai prie pagrindinių kelių diegia gerokai didesnės spartos įkroviklius. Pavyzdžiui, „Ignitis ON“ tinklas plečiamas diegiant 150 kW, 200 kW ar net 400 kW galios stoteles. Alytaus, Šiaulių, Panevėžio ar Marijampolės regionuose bei šalia jų esančiuose magistraliniuose keliuose tokios itin didelės galios prieigos leidžia net ir didelį akumuliatorių turintį furgoną įkrauti per keliasdešimt minučių. Jau gegužės pabaigoje automagistralėje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vėjukuose, bus atidarytas naujos kartos įkrovimo parkas, kuris bus specialiai pritaikytas ir elektriniam sunkiajam bei komerciniam transportui.
Modernūs M1 ir N1 klasės furgonai gali būti įkraunami net iki 150 kW siekiančia sparta, todėl tai reiškia, kad kol vairuotojas ilsisi sustojęs ar tiesiog pietauja, automobilis vėl parengiamas įveikti dar kelis šimtus kilometrų.
„Lietuvos teritorija nėra didelė, o tarpinių įkrovimo taškų yra daug. Pas mus nėra tokių kelionių iššūkių, kaip Lenkijoje ar Vokietijoje, kur galima susiplanuoti labai ilgus maršrutus. Tad su sukurta tinkama infrastruktūra mūsų šalyje tiesiog nebekyla didesnių problemų, ypač turint omenyje, kad įmonės vis tiek remiasi naktiniu transporto priemonių įkrovimu jų stovėjimo vietose“, – paaiškina V. Milius.
Be to, išmaniosios technologijos leidžia keliones planuoti realiuoju laiku, eliminuojant bet kokias spėliones. Vairuotojai, naudodamiesi mobiliosiomis programėlėmis, gali ne tik rasti artimiausias stoteles bet kuriame regione, bet ir tiesiogiai matyti, ar reikiama jungtis šiuo metu yra laisva, kokia jos maksimali galia ir panašiai.
„Lietuvoje iš anksto nė nesiruoščiau ieškoti įkrovimo stotelės. Važiuodamas į Latviją ir Estiją turiu šiek tiek pasiruošti, tačiau lygiai taip pat turėčiau numatyti ir degalines, jei važiuočiau su tradiciniu automobiliu ir norėčiau naudotis konkrečiu degalinių tinklu“, – pastebi D. Grinbergas.
About the Author
