Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad brangstantis dyzelinas ar geopolitiniai neramumai privers Europą atsisakyti žaliojo kurso. Tikrai to neturėtų būti – visose gyvenimo srityse būtinas sveikas balansas.
Pagarba supančiai aplinkai ir saugus sveikas maistas turėtų išlikti Europos prioritetas nepaisant mus ištinkančių neramumų. Žaliasis kursas savaime nėra nei absoliuti gėrybė, nei absoliuti blogybė – jo esmė yra siekis modernizuoti ekonomiką, mažinti taršą ir atsakingiau naudoti gamtos išteklius.
Kita vertus, pripažinkime, kad dalis ankstesnių sprendimų buvo itin ambicingi, o jų praktinis poveikis žemės ūkiui ir maisto gamybos grandinei kartais įvertintas paskubomis ir tinkamai nesigilinant į pasekmes.
Turėtume suprasti, kad ūkininkai susiduria ne tik su aplinkosauginiais reikalavimais, bet ir su augančiomis energijos, trąšų, logistikos, darbo jėgos sąnaudomis, klimato rizikomis bei tarptautine konkurencija. Todėl bet kokie papildomi žalieji įsipareigojimai turėtų būti diegiami laipsniškai, kartu siūlant ūkininkams realiai prieinamas alternatyvas, investicinę paramą ir pereinamąjį laikotarpį. Tokia yra principinė Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pozicija ir jos reikėtų nuosekliai laikytis. Didelė dalis šių tikslų ir reikalavimų kyla iš bendrosios ES politikos. Tai reiškia, kad Lietuva veikia bendroje europinėje sistemoje ir negali Žaliojo kurso įsipareigojimų vertinti visiškai atskirai nuo kitų valstybių narių.
Vis dėlto, visur reikalingas sveikas balansas – tarp aplinkosaugos tikslų, ekonominio konkurencingumo, ūkininkų galimybių prisitaikyti. Praktikoje svarbūs ne tik tikslai, bet ir jų įgyvendinimo tempas, pereinamieji laikotarpiai, paramos priemonės bei nacionaliniai sprendimai, kurie padeda prisitaikyti prie pokyčių.
Negalime pamiršti, kad Europos klimato teisės aktas (angl. EU Climate Law) ES įtvirtino tikslą iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu. Šis teisės aktas suteikia teisinį pagrindą visam Žaliajam kursui ir užtikrina, kad klimato tikslai būtų privalomi visoms valstybėms narėms.
ES teisės aktų rinkinys „Fit for 55“ – dar vienas siekis, kuriuo norima užtikrinti, kad iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos būtų sumažintos bent 55 proc., palyginti su 1990 m.
Dar viena svarbi Žaliojo kurso dalis – Teisingos pertvarkos mechanizmas (angl. Just Transition Mechanism) – finansinis ir socialinis instrumentas, skirtas padėti regionams ir sektoriams, kurie labiausiai priklausomi nuo taršių pramonės šakų ar iškastinio kuro. Šis mechanizmas turėtų užtikrinti socialinį teisingumą perėjimo laikotarpiu: numatoma skatinti naujų darbo vietų kūrimą, remti darbuotojus bei regionus ir mažinti socialinius skirtumus.
Lietuvos žemdirbiai galėtų aktyviau taikyti ir Europoje įsigaliojusią „Nuo ūkio iki stalo“ (angl. „Farm to Fork“) strategiją. Ja siekiama sukurti tvaresnę, sveikesnę ir aplinkai draugiškesnę maisto grandinę. Strategijoje numatoma mažinti pesticidų ir trąšų naudojimą, skatinti ekologinį ūkininkavimą, trumpinti tiekimo grandines bei mažinti maisto švaistymą. Ji tiesiogiai paliečia žemės ūkio sektorių ir kelia naujus reikalavimus gamybos praktikai.
Lietuvos žemės ūkis šiandien vystosi netolygiai: vienuose sektoriuose esame stiprūs ir konkurencingi, kituose vis dar susiduriame su rimtais iššūkiais. Kaip bebūtų apmaudu pripažinti, nei uogų, nei vaisių, nei daržovių Lietuvoje neužauginame tiek, kiek jų reikia vidaus rinkai. Dėl to dalį šios produkcijos turime importuoti. Panaši situacija formuojasi ir pieno sektoriuje – net dalį žaliavinio pieno esame priversti įsivežti iš kitų šalių.
Tuo pačiu metu šalyje dominuoja iš dalies chemizuoti grūdininkystės ūkiai, kurie yra modernūs ir konkurencingi, tačiau dažnai orientuoti į žaliavos eksportą. Grūdų užauginame dvigubai daugiau negu reikia vidaus poreikiams. Jie eksportuojami kaip žaliava, ir tik dalis jų perdirbama į galutinius produktus. Juos perdirbus, būtų sukuriama papildoma pridėtinė vertė.
Tad nepaisant politinių neramumų bei pabrangusio dyzelino galimybių ir iššūkių šalies žemdirbiams yra iki valios, o pagarba supančiai aplinkai ir saugus sveikas maistas tikrai liks ES prioritetu.
Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcijos narys
https://www.socialistsanddemocrats.eu/lt
About the Author
