Kaune surengta išskirtinė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ceremonija – iš Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos išlydėti ir Petrašiūnų kapinėse iškilmingai palaidoti palaikai 24 žmonių, kurie po mirties savo kūnus paaukojo medicinos studijoms ir mokslui. Šiame iškilmingame renginyje dalyvavo kūnus paaukojusių žmonių artimieji, LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis, LSMU atstovai, studentai, Kauno arkivyskupas metropolitas J. E. Kęstutis Kėvalas ir kiti Kauno arkivyskupijos dvasininkai.
Ilgai lauktas kapavietės atidarymas
LSMU Anatomijos instituto vadovo doc. dr. Dariaus Batulevičiaus teigimu, ši ceremonija – ne tik formalus universiteto įsipareigojimo įvykdymas, bet ir ilgai laukta padėka žmonėms, kurių apsisprendimas prisidėjo prie naujos sveikatos specialistų kartos rengimo.
„Studijoms ir mokslui savo kūnus paaukojusių žmonių kapavietės atidarymas Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse yra istorinis įvykis. Šio įvykio mes, anatomai, visa LSMU bendruomenė ir savo palaikus paaukojusių žmonių artimieji, laukėme nuo 2008 m.“, – kalbėjo doc. dr. D. Batulevičius.
Būtent 2008 m. tuomečiame Kauno medicinos universitete pradėjo veikti Žmogaus palaikų naudojimo studijoms ir mokslui programa. Nuo tada urnos su donorų pelenais buvo kaupiamos ir saugomos Anatomijos instituto muziejuje.
Pasak instituto vadovo, per šiuos metus užaugo nauja gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos specialistų karta, kuri mokėsi ir tobulėjo naudodama šių žmonių kūnus.
„Norime iškilmingai pagerbti savo kūnus paaukojusius asmenis, nes šie kilnūs žmonės to nusipelnė savo apsisprendimu. Jų auka privalo būti visuomenei žinoma, įvertinta ir iškilmingai pagerbta. Šis įvykis svarbus tiek Anatomijos institutui, tiek Medicinos fakultetui ir LSMU, tiek Kauno miestui ir visos Lietuvos sveikatos sistemai“, – pabrėžė pašnekovas.
Taip pat ceremonija yra ir savotiškas skolos atidavimas artimiesiems, kurie kantriai laukė, kol bus įrengta kapavietė Petrašiūnų kapinėse.
Didžiulė nauda studijuojantiems
Medicinos studijose naudojami vadovėliai, skaitmeniniai anatomijos atlasai, simuliacinė įranga, įvairūs modeliai. Tačiau, pasak doc. dr. D. Batulevičiaus, visa tai negali visiškai pakeisti tikro žmogaus kūno pažinimo.
„Žmogaus kūnas yra neįkainojama vertybė. Jis ir po mirties yra labai reikalingas ir naudingas studijoms bei mokslui. Studijuodami žmogaus anatomiją studentai tampa geresniais specialistais, o mokslininkai kuria ir tobulina naujus gydymo metodus“, – aiškino jis.
Anatomijos institute studentai gali pamatyti, apžiūrėti ir paliesti tikrus žmogaus organus, kraujagysles, nervus, audinius.
„Dažnas studentas pirmą kartą susidūręs su tikru žmogaus kūnu nustemba: čia anatomija visai kitokia ir viskas nėra taip aišku, kaip spalvotoje atlaso iliustracijoje ar plastikiniame modelyje“, – pasakojo doc. dr. D. Batulevičius.
Ypač svarbi ši patirtis būsimiems chirurgams. Jie mokosi preparuoti audinius, lavina motorikos įgūdžius, formuoja audinių pajautimą. Specializuoti mokymai rengiami ir gydytojams rezidentams, odontologams – mokomasi siūti odą, atpažinti kraujagysles ir nervus, preparuoti burnos, nosies, ausies sritis.
„Joks plastikinis modelis, net ir pats geriausias, jokia simuliacinė įranga nepakeis žmogaus palaikų naudojimo studijoms, nes šiose priemonėse nėra tikrų audinių, kuriuos galima paliesti. Simuliacinės priemonės ir modeliai nė iš tolo neprilygsta tikroms anatominėms struktūroms, jų sudėtingumui ir subtilumui“, – teigė instituto vadovas.
Svarbi ir kita aplinkybė – kiekvieno žmogaus kūnas yra unikalus. Kraujagyslės, nervai, raumenys, sausgyslės gali skirtis ne tik tarp skirtingų žmonių, bet ir to paties žmogaus dešinėje bei kairėje kūno pusėse.
„Modeliuose paprastai pateikiamas vienas dažniausiai pasitaikantis bendrasis atvejis. Tačiau variacijų žinojimas medicinoje yra būtinas. Chirurgijoje labai pavojinga nežinoti variacijų, nes tada kyla pavojus pažeisti, pavyzdžiui, nebūdingoje vietoje esančią arteriją ar jos šaką“, – aiškino doc. dr. D. Batulevičius.
Pirmieji mokytojai ir pirmieji pacientai
Anatomijos moksle dažnai vartojama lotyniška frazė „Mortui vivos docent“ – „Mirusieji moko gyvuosius“. Ši mintis, pasak pašnekovo, labai tiksliai apibūdina kūno donorystės prasmę.
„Kūnus paaukoję žmonės įvairių sveikatos mokslų studentams tampa ir pirmaisiais mokytojais, ir pirmaisiais pacientais“, – sakė LSMU Anatomijos instituto vadovas.
Todėl darbas su žmogaus palaikais universitete yra griežtai reglamentuotas. Nuo palaikų gavimo, paruošimo studijoms, laikymo iki kremavimo – visame procese laikomasi pagarbos žmogaus orumui, konfidencialumo ir anonimiškumo principų. Be dėstytojų priežiūros ir leidimo studentai negali liesti žmogaus palaikų, griežtai draudžiama fotografuoti kūnus, organus.
„Palaikai – tai ne daiktas, o miręs žmogus. Todėl su jais tiek studentams, tiek dėstytojams privaloma elgtis oriai ir pagarbiai“, – pabrėžė doc. dr. D. Batulevičius.
Jo teigimu, ši patirtis būsimiesiems medikams tampa ir profesinės etikos pamoka. „Studijose naudojant žmogaus palaikus yra ugdomi etikos, pagarbos ir darbo su žmogaus kūnu įgūdžiai, kurių neišvengiamai reikės būsimų specialistų profesinėje veikloje“, – sakė instituto vadovas.
Donorystės poreikis vis dar didelis
Kūno donorystė mokslui Lietuvoje vis dar išlieka jautri tema, tačiau, pasak doc. dr. D. Batulevičiaus, visuomenės požiūris pamažu keičiasi.
„Seniau buvo laikoma, kad kūno naudojimas mokslui, anatomijai, yra nelabai garbinga. Dabar mes norime parodyti, kad yra visiškai priešingai: apsisprendę paaukoti savo kūnus žmonės yra iškilios asmenybės ir jie nusipelno didžiulės pagarbos“, – kalbėjo pašnekovas.
LSMU duomenimis, nuo 2008 m. universitetas yra gavęs 517 paskutinės valios pareiškimų. Pastaruoju metu per metus sulaukiama apie 30 tokių pareiškimų ir apie 10 kūnų. Daugiausia paskutinės valios pareiškimų buvo gauta 2014 m. – 67.
Universitetams priimant daugiau studentų, didėja ir studijoms reikalingų žmogaus palaikų poreikis. „Turiu užtikrinti, kad kūnų donorai yra labai reikalingi, ypač dabar, nes kūnų trūksta“, – sakė jis.
Kita dažna abejonė, susijusi su baime, – ar su palaikais bus elgiamasi pagarbiai. Pašnekovo teigimu, tam universitetas turi aiškias taisykles ir aukštus etikos standartus. „Savo paskutinės valios pareiškimą kūno donoras visada gali atšaukti be jokios priežasties. Pakanka raštu apie tai informuoti Anatomijos institutą“, – paaiškino doc. dr. D. Batulevičius.
Jo teigimu, kūno donorystė LSMU yra galima, laukiama ir ji bus su dėkingumu tinkamai įvertinta. „Pirmasis žingsnis prieš priimant tokį svarbų sprendimą – reikia apie tai pakalbėti su savo artimaisiais. Tai reikia padaryti, nes būtent artimieji mums dažniausiai praneša apie kūno donoro mirtį“, – informavo doc. dr. D. Batulevičius.
Kitas žingsnis – susipažinti su žmogaus palaikų naudojimo studijoms ir mokslui tvarka LSMU. Dokumentai yra viešai prieinami LSMU interneto puslapyje:
https://lsmu.lt/apie-lsmu/lsmu-struktura/medicinos-akademija/anatomijos-institutas/zmoniu-palaiku-aukojimo-medicinos-mokslui-programa/.
Jeigu žmogus apsisprendė paaukoti savo kūną studijoms ir mokslui ir sutinka, kad jo palaikai bus laidojami LSMU kapavietėje Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse, tada reikia užpildyti paskutinės valios pareiškimą, jį pasirašyti ir atsiųsti vieną jo formą LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos institutui (A. Mickevičiaus 9, LT-44307, Kaunas). Iškilus klausimų galima susisiekti su Anatomijos institutu telefonu +370 37 327 239 arba elektroniniu paštu anatomija@lsmu.lt.
About the Author
