Kaune ilgą laiką trūko vietos, kurioje būtų galima rasti vietos ūkininkų šviežios ir kokybiškos produkcijos. Šis trūkumas broliams Martynui ir Pauliui Andriejavams tapo verslo tramplynu. Patys būdami smulkieji ūkininkai ir daug dėmesio skirdami produktų kokybei bei tvarumui, jie nusprendė įrodyti, kad šviežias derlius miestiečius gali pasiekti vos per parą – taip atsirado „Brastos sodas“.
Įkvėpė kasdienis gyvenimo tempas
M. Andriejavo teigimu, mintį kurti modernią prekybos erdvę „Brastos sodas“ įkvėpė beprotiškas gyvenimo tempas, klientų ryšio su augintojais, sveikų produktų bei patogios apsipirkimo patirties poreikis. Vieta parduotuvei pasirinkta neatsitiktinai. Naujame daugiabučių kvartale kuriama savotiška vidinė ekosistema, kurioje greta klinikų ir grožio salonų atsiranda vietos ir bendruomenės traukos centrui.
„Šiandien žmonėms labiausiai trūksta dviejų dalykų: laiko ir kokybės. Norėjome, kad „Brastos sodas“ būtų ne tiesiog šviežių ūkininkų produktų parduotuvė, bet vieta susitikti, atsigerti šviežiai spaustų sulčių ir pirmiems paragauti tai, kas ką tik nuskinta mūsų laukuose“, – dalijosi M. Andriejavas.
Ant stalo – ne tik lietuviškas derlius
Nors brolių ūkis – prioritetas, vien jo produkcijos pilnoms lentynoms neužtektų. Siekdami užtikrinti įvairovę, verslininkai subūrė bendraminčių ratą, todėl parduotuvėje galima įsigyti ir kitų Lietuvos bei užsienio šalių ūkininkų produkcijos. „Daug laiko skyrėme ieškodami ūkininkų partnerių, kurių požiūris į kokybę būtų toks pat bekompromisis kaip mūsų. Kiekvieną produktą, prieš jam patenkant į lentynas, pirmiausia išbandėme savo šeimoje“, – kalbėjo ūkininkas.
Be lietuviškų daržovių čia puikuojasi ir natūraliai sunokę egzotiniai vaisiai. Jie atrenkami iš nedidelių užsienio ūkių ir pirkėjus pasiekia maksimaliai greitai, kad išlaikytų saulėje sukauptą skonį ir vitaminus.
Investicija į ateitį
M. Andriejavas tiki, kad kartu su brolio šeima įgyvendintas projektas – puikus pavyzdys, kaip bendromis pastangomis ir turint aiškią viziją galima sukurti vertę tiek bendruomenei, tiek vietos ūkininkams.
Vis dėlto ambicingas projektas pareikalavo ir solidžių investicijų. Patalpų įsigijimą finansavo kredito unijų grupei „Kreda“ priklausanti Aukštaitijos kredito unija, o parduotuvės įrengimui pasitelkta dalinė Europos Sąjungos parama.
Aukštaitijos kredito unijos administracijos vadovė Banga Maižvilienė pastebi, kad brolių Andriejavų sėkmės paslaptis – aiški vizija, tikėjimas tuo, ką daro ir milžiniškas įdirbis: „Džiaugiamės, kad projektas startavo sklandžiai. Tai rodo, kad net ir tradiciniai sektoriai, tokie kaip žemės ūkis, gali būti modernūs ir patrauklūs miestiečiams.“
Ūkininkus lydintys iššūkiai
Kaip pastebi kredito unijos administracijos vadovė, šiandienos ūkininkui nebeužtenka tik mokėti dirbti žemę. Norint išlikti konkurencingam, būtina ūkių modernizacija ir efektyvumo didinimas. Regionuose trūkstant darbo jėgos, tradicinius darbo metodus palaipsniui keičia technologiniai sprendimai, kuriems dažnai prireikia ir išorinio finansavimo.
„Žemės ūkio sektoriuje pajamų prognozavimas išlieka sudėtingas – tam didelę įtaką daro gamtinės sąlygos, žaliavų kainų svyravimai ir kiti ekonominiai veiksniai. Vienais metais derlius džiugina, o kitais tenka peržiūrėti planus ir ieškoti būdų, kaip subalansuoti finansinius srautus. Lankstus finansavimas tokiais atvejais tampa ūkininkams kritiškai svarbiu užnugariu. Kredito unijos gerai supranta šio sektoriaus specifiką, nes dirba su skirtingais ūkininkais, todėl finansavimo sprendimai dažnai priimami lanksčiai, atsižvelgiant į individualią situaciją“, – aiškino B. Maižvilienė.
Net ir dirbdami derlingiausiose žemėse, augalininkystės ūkiai priversti laviruoti: diversifikuoti auginamas kultūras, ieškoti didesnę pridėtinę vertę turinčių augalų ir kovoti su kylančiomis sąnaudomis.
Brolių Andriejavų pavyzdys rodo, kad vienas iš būdų suvaldyti šias rizikas – tiesioginis kelias pas pirkėją.
About the Author
