Naujausiais „Baltpool“ biržos duomenimis, 2025–2026 m. šildymo sezono rezultatai Baltijos šalyse rodo, kad biokuro rinkos tendencijos regione buvo panašios, tačiau kainų dinamika ir jos svyravimai skyrėsi dėl skirtingos rinkos struktūros, oro sąlygų ir pasirinktų kuro įsigijimo strategijų. Kaip pristatyta didžiausiame regiono biokuro renginyje „Baltpool Biomass Day’26“, dalis skirtumų susiformavo dar sezono pradžioje, ypač rinkose, kur didesnę dalį sudarė trumpalaikiai sandoriai.
Lietuvoje biokuras brango labiausiai, Latvijoje kaina išliko stabiliausia
„Biokuro biržos prekybos duomenys rodo ryškius skirtumus. Latvijoje biokuro prekybos apimtis išaugo 23 proc., iki 0,6 TWh, – tai sparčiausias augimas regione, o Lietuvoje buvo pastebimas nedidelis augimas – 4,5 proc., iki 4,5 TWh. Visai priešingi duomenys Estijoje – ten prekyba sumažėjo net 24 proc., iki 0,35 TWh“, – renginyje duomenis pristatė biokuro biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Kainų pokyčiai tarp šalių skyrėsi dar labiau. Lietuvoje vidutinė sezono kaina siekė 25,13 Eur/MWh ir per metus padidėjo apie 13 proc. Latvijoje ji augo tik apie 3 proc., iki maždaug 23 Eur/MWh, o Estijoje – apie 8 proc., iki 24 Eur/MWh.
Žiemą Lietuvoje biokuro kaina trumpai buvo pasiekusi apie 40 Eur/MWh, tačiau toks lygis laikėsi vos apie dvi savaites. Per šį laikotarpį pristatyta tik iki 10 proc. viso sezono biokuro kiekio, todėl šis kainų pikas turėjo ribotą įtaką galutiniam vidurkiui.
„Baltijos šalyse didžioji dalis biokuro sezonui buvo įsigyta iš anksto, sudarant ilgalaikius sandorius dar vasarą, kai rinkoje vyravo žemesnės kainos, o likusi dalis – trumpalaikiais sandoriais jau šildymo sezono metu. Pastarųjų kainos svyravo labiausiai. Per visą žiemos sezoną pagal „Baltpool“ biržoje sudarytas sutartis buvo pristatyta 5,57 mln. MWh medienos skiedros energijos vertės už 140 mln. eurų, o jų svertinė vidutinė kaina sudarė 25,12 Eur/MWh, iš kurių 83 proc. kiekio buvo Lietuvai“, – teigė V. Jonutis.
Dar prieš sezoną sudaryti ilgalaikiai sandoriai visose Baltijos šalyse buvo panašūs – apie 20–22 Eur/MWh, todėl bazinis kainų lygis regione iš esmės nesiskyrė. Kainų skirtumai formavosi jau sezono metu. Latvijoje ir Estijoje ryškesnių kainų svyravimų biržoje nebuvo fiksuota, tikėtina, dėl didesnės ilgalaikių sandorių dalies šiose rinkose.
Pasak biokuro rinkos eksperto, Lietuvoje sandorių struktūra buvo viena svarbiausių kainų augimo priežasčių. Trumpalaikiai sandoriai sudarė apie du trečdalius visos rinkos – 65,65 proc., o ilgalaikiai – 34,35 proc.
„Tai rodo, kad Lietuvoje dar prieš sezoną buvo nupirkta tik apie trečdalį reikalingo biokuro, o likę kiekiai įsigyti jau šildymo sezono metu. Toks modelis padidina kainų svyravimų riziką. Būtent sezono vidurkis geriausiai atspindi realų rinkos kainų lygį, o ne trumpalaikiai SPOT kainų pikai. nepatenkinamas biokuro poreikis, kainą pradeda formuoti įvairūs momentiniai veiksniai“, – aiškino V. Jonutis.
Sezono sąlygos padidino kainų svyravimus
Sezono sąlygos padidino kainų svyravimus
Biokuro kainų skirtumus lemia ne tik paklausa, bet ir oro sąlygos bei bendras pasirengimas sezonui, įskaitant gamybos ir tiekimo veiksnius. Sezono temperatūros analizė rodo, kad, vertinant įprastą intervalą nuo +10 iki –5 °C, žiemos sąlygos buvo panašios į ankstesnius metus. Tačiau 2025–2026 m. sezonu reikšmingai išaugo valandų skaičius, kai temperatūra buvo nukritusi žemiau –5 °C.
Kaip teigė V. Jonutis, šie laikotarpiai turėjo tiesioginį poveikį rinkai.
„Pirma, smarkiai padidėjo šilumos energijos poreikis, todėl buvo įjungti rezerviniai įrenginiai, dažnai naudojantys dujas. Antra, dėl staigaus šalčio sutriko biokuro tiekimas – dėl sudėtingų oro sąlygų privažiuoti prie miškų buvo sudėtingiau, o logistika – lėtesnė, todėl pasiūla trumpuoju laikotarpiu sumažėjo. Susidarė situacija, kai paklausa trumpam išaugo, o pasiūla tapo mažiau lanksti. Tai ir lėmė kainų šuolį iki 40 Eur/MWh ribos Lietuvoje“, – analizavo ekspertas.
Biokuro sektorius iš esmės veikia kaip ciklinė rinka, kurioje investicijos daromos iš anksto, o galutinė kaina paaiškėja tik vėliau. Rinkos jautrumą papildomai didino ir riboti biokuro sandėliavimo pajėgumai, kurie sumažino galimybes amortizuoti trumpalaikius tiekimo sutrikimus.
„Tai rizika, kuri šiandien daugiausia tenka tiekėjams, tačiau ilgainiui ji turėtų būti labiau pasidalinta tarp pirkėjų ir pardavėjų. Vienas esminių sprendimų – diversifikacija, t. y. tinkama ilgalaikių ir trumpalaikių sandorių pusiausvyra, – teigė V. Jonutis ir pridūrė: – Kitas iš galimų sprendimų būdų – papildyti sandorių krepšelį indeksuotais sandoriais. Šiuo metuindeksuoti sandoriai sudaro nedidelę rinkos dalį, tačiau jie leistų susieti kainą su rinkos indeksais ir sumažinti staigių svyravimų poveikį. Pastarųjų kaina siejama su „Baltpool“ SPOT kainos indeksu, todėl jie suteikia trumpalaikių sandorių lankstumą, bet išlaiko ilgalaikiams sandoriams būdingą rizikos pasidalijimą.“
Rinkos dalyviai į kitą sezoną žvelgia atsargiai
Rinkos dalyviai jau vertina 2026–2027 m. sezono perspektyvas, kurios formuojasi atsižvelgiant į tebevykstančius globalius pokyčius. Energetikos žaliavų kainos pasaulyje auga: dujos, nafta ir anglys brangsta dėl geopolitinių veiksnių, o dyzelino kaina Baltijos šalyse per metus padidėjo apie 30 proc. ir tiesiogiai išaugino biokuro savikainą.
„Esant tokioms sąlygoms, tikėtina, kad ilgalaikių sandorių kainodaroje vis dažniau bus taikomas vadinamasis laikymo kaštų (angl. cost of carry) metodas, kai kaina nustatoma pagal esamas sąnaudas. Tai reiškia, kad sudaryti ilgalaikes sutartis gali tapti sudėtingiau, o rinkos stabilumas vis labiau priklausys nuo pasirinktų pirkimo strategijų“, – teigia V. Jonutis.
„Ruošiantis naujam sezonui, rinkos dalyviams teks rinktis arba didesnį stabilumą, kurį suteikia sandorių trukmės diversifikacija, arba didesnę riziką, atsirandančią dėl priklausomybės nuo trumpalaikės rinkos. Net jei artėjantis sezonas būtų ramesnis, disciplinuota pirkimų strategija išliks vienu svarbiausių veiksnių siekiant išvengti naujų kainų šuolių“, – kitų metų prognozę apibendrina biokuro rinkos ekspertas.
APIE:
„Baltpool“ yra tarptautinė biokuro birža ir rinkos operatorius, įsteigtas 2012 m. ir tapęs pirmąja organizuota biokuro prekybos platforma Europoje. Bendrovė kuria skaitmeninius, standartizuotus rinkos sprendimus, kurie leidžia vykdyti tvarią ir efektyvią prekybą bioenergija, kartu užtikrindama skaidrumą, patikimumą ir pasitikėjimą fragmentuotose biokuro rinkose. Veikianti visame Baltijos jūros regione, „Baltpool“ palaiko energetinį saugumą ir perėjimą prie bioenergijos kaip integruotos energetikos sistemos dalį. „Baltpool“ priklauso naujosios energetikos įmonių grupei EPSO-G, jos veikla yra prižiūrima Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). 2026 m. balandį bendrovė paskelbė pradėjusi strateginį bendradarbiavimą su Europos energijos birža (EEX), siekdama kurti skaidrią, organizuotą ir efektyvią biokuro rinką Vokietijoje. Daugiau informacijos: www.baltpool.eu
About the Author
