Lietuviškos mokslu ir tyrimais grįstos giliųjų technologijų (Deep tech) komandos jau ne kartą įrodė, kad gali konkuruoti dėl prestižinio Europos inovacijų tarybos (EIC) finansavimo. Europai vis aktyviau ieškant technologijų, kurios stiprintų jos konkurencingumą ir strateginę autonomiją, Lietuvai atsiveria galimybė tapti šios krypties dalimi. Tad ko lietuviams trūksta siekiant EIC paramos, kad jų potencialas ir inovacijos virstų tarptautinio masto sėkme?
Europos inovacijų švieslentės duomenimis, Lietuva 2025 m. siekė 81 proc. Europos Sąjungos (ES) inovacijų vidurkio. Nuo 2018 m. šalies inovacijų rezultatas pagererėjo 17,4 procentinio punkto – sparčiau nei ES vidurkis, kuris per tą patį laikotarpį augo 12,6 proc. punkto. Tai rodo, kad Lietuvos augimo tempas išlieka vienas stipresnių Europoje.
„Lietuvoje jau turime puikų potencialą kurti pasaulinio lygio inovacijas, o EIC yra realus įrankis jas auginti tarptautiniu mastu“, – sako EIC ambasadorė Rima Balanaškienė.
Tuo metu EIC valdybos narys Danielius Stasiulis pabrėžia, kad EIC rezultatai – jau matomi: daugiau kaip 6 mlrd. eurų parama padėjo šimtams startuolių ir tyrimų projektų, iš kurių jau gimė per 1,3 tūkst. inovacijų ir daugiau kaip 100 naujų startuolių.
Jis pamini, kad 2026 m. EIC darbo programos biudžetas siekia daugiau kaip 1,4 mlrd. eurų, o EIC Accelerator startuoliams bei mažoms ar vidutinėms įmonėms gali suteikti iki 2,5 mln. eurų grantą ir iki 10 mln. eurų investicijų.
„Lietuvos inovatoriai idėjų turi pakankamai ir jau gali laimėti EIC, bet per mažai jų apskritai ryžtasi teikti paraiškas. Norėčiau matyti daug daugiau Lietuvos startuolių EIC Accelerator programoje. Mes tikrai turime, ką parodyti“, – teigia ekspertas.
Lietuva jau laimi EIC, bet štai ko trūksta
D. Stasiulio teigimu, EIC konkuruoja ambicingiausios, technologiškai pažangiausios ir dažnai rizikingiausios inovacijos, taigi susidomėjimas ir konkurencija yra milžiniška. Visgi, anot jo, Lietuva taip pat yra konkurencinga – ES užima 18 vietą, tačiau dar nėra pakankamai aktyvi.
„EIC finansavimą ar paramą jau yra gavusios tokios Lietuvos įmonės, kaip „Ligence“, „Sentante“, „Inobiostar“, „Turing College“, „Genomika“, o naujausiame EIC Pre-Accelerator kvietime atrinktos ir „BrainPredict“ bei „Fibra Lasers“. Tai rodo, kad lietuviškos komandos gali laimėti EIC“, – pabrėžia EIC valdybos narys.
Jis pamini, kad tarptautinėje perspektyvoje visos Baltijos šalys juda itin sparčiai – mūsų rinkos yra greitos, technologiškai ambicingos ir daug labiau matomos, nei leistų manyti jų dydis.
D. Stasiulis nurodo, kad Lietuva išsiskiria lazerių, gyvybės mokslų, inžinerijos, dirbtinio intelekto, švietimo ir finansinių technologijų potencialu, stipria talentų baze, tačiau turi stiprinti patentavimą, aukštųjų technologijų eksportą ir inovacijų komercializavimą.
„Kyla klausimas, kiek Baltijos deep tech komandų teikia paraiškas ir kiek iš jų taps Europos ar pasaulinio lygio žaidėjais. EIC laimėjimas yra ne tik pinigai, bet ir reputacijos ženklas, atveriantis duris profesionalių investuotojų investicijoms. Deep tech startuoliams reikia ne bijoti EIC, o įtraukti ją į kapitalo pritraukimo strategiją taip natūraliai, kaip rizikos kapitalo fondus“, – pataria ekspertas.
R. Balanaškienės teigimu, prisijungimas prie EIC ambasadorių – svarbus įvertinimas ir didelė atsakomybė, juolab, kad Lietuvos atstovas į šią poziciją buvo paskirtas pirmą kartą. Vis dėlto ji pastebi, kad apie EIC veikimo principus ir galimybes Lietuvoje vis dar kalbama per mažai.
„Dažniausi iššūkiai – sudėtinga paraiškų logika, nepakankamas pasirengimas projektams ir strateginio komercializavimo stoka. Dažnos klaidos – paraiškų teikimas per anksti, dar neturint rinkoje patikrinto produkto, silpnai pagrįstas verslo modelis. Džiaugiuosi, kad vis daugiau komandų siekia globalių tikslų, tačiau Lietuvoje dar jaučiamas atsargumas dėl nesėkmės baimės“, – sako EIC ambasadorė.
EIC – ne tik finansavimas, bet ir prestižo ženklas
Pasak D. Stasiulio, daugelis galvoja, kad EIC yra tiesiog dar viena ES paramos programa, tačiau tai – sistema, kuri lydi inovaciją nuo ankstyviausios idėjos iki augančios įmonės.
„Pathfinder padeda mokslininkams vystyti proveržio technologiją, Transition – priartinti ją prie rinkos, Accelerator padeda startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms augti, o EIC Fund gali prisidėti investicijomis ir padėti pritraukti daugiau privataus kapitalo“, – vardija EIC valdybos narys.
Jo teigimu, EIC veikia ir kaip pasitikėjimo, reputacijos ženklas investuotojams: kiekvienas EIC Fund investuotas euras padeda pritraukti dar bent 3,5 euro kitų investuotojų kapitalo, nes tai rodo, kad technologija praėjo vieną griežčiausių Europos atrankų.
„Apie EIC vis dar yra per daug mitų: kad tai – tik mokslininkams, kad beveik neįmanoma laimėti, kad tai bus sunkiai administruojama ir netiks startuoliams. Mano žinutė yra priešinga: jei kuriate pasaulinio lygio deep tech technologiją, EIC yra būtent jums“, – akcentuoja pašnekovas.
Europos startuoliams trūksta globalumo
D. Stasiulis pabrėžia, kad Europa nėra silpna inovacijose, didžiausias iššūkis – ne idėjų stoka, o tai, kaip greitai jos gali išaugti pasauliniu mastu.
Jo teigimu, dabar Europa turi daugiau ankstyvos stadijos startuolių nei bet kuris kitas pasaulio regionas (virš 35 tūkst.), o 2018–2023 m. Europoje kasmet buvo sukuriama daugiau naujų tech startuolių nei JAV. Vis tik ES rizikos kapitalo fondai surenka tik apie 5 proc. pasaulinių rizikos kapitalo lėšų, kai JAV – apie 52 proc., Kinija – apie 40 proc.
„Europa vis aiškiau supranta, kad deep tech nėra „per rizikinga“ sritis, tai – strateginės autonomijos pagrindas. Jei norime turėti savo dirbtinio intelekto infrastruktūrą, kvantines technologijas, puslaidininkius, biotechnologijas, energetikos sprendimus, robotiką ar gynybos inovacijas, turime jas finansuoti ir auginti Europoje“, – pažymi pašnekovas.
Balandžio 29 d. Vilniuje vykusiame „EIC Info Day“ renginyje Lietuvos inovatoriams kaip tik buvo pristatytos Europos inovacijų tarybos finansavimo galimybės – nuo paramos moksliniams tyrimams iki startuolių augimo ir privataus kapitalo pritraukimo.
About the Author
