Šiemet tūkstančiai žmonių Lietuvoje gavo ar dar gaus didesnius atlyginimus. Tam nereikėjo nei paaukštinimo, nei premijos, nei valdžios malonės. Pasitraukusiems iš pensijų kaupimo ar laikinai jį sustabdžius, nuo gaunamų pajamų nebebus nuskaičiuojamos 3 proc. siekiančios įmokos. Vos keli procentai gali reikšti ir keletą šimtų ar daugiau kaip tūkstantį papildomų eurų per metus. Tik ar tikrai reikėtų dėl to džiūgauti, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
„Dažniausiai žmonės vertina „į rankas“ gaunamą atlyginimą, o bendra darbo vietos kaina ir mokesčių struktūra daugumą dirbančiųjų mažiau rūpina. Išties tai nėra ta tema, kurioje dažnas jaustųsi užtikrintas. Dažniausiai atlygio pokyčiais pasidomima tik tuomet, jei keičiasi mokesčiai. Tą šiemet jau patyrė ar dar patirs ir pasitraukiantys iš pensijų kaupimo II pakopoje“, – pasakoja Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Pinigai dabar arba ateityje
Pasitraukus iš II pakopos pensijų fondų ar tiesiog laikinai sustabdžius įmokas, kurios sudaro 3 proc. žmogaus pajamų, padidėja ir pats „į rankas“ gaunamas atlygis.
„Jei žmogus šiuo metu uždirba vidutinį atlyginimą, kurį sudaro apie 2526 eurai „ant popieriaus“, kaupdamas papildomai pensijai „į rankas“ gaudavo apie 1467 eurus. Sustabdžius kaupimą, gaunamas atlygis išauga iki 1543 eurų „į rankas“. Nors 76 eurų skirtumas neatrodo labai didelis, per metus tai sudaro net 912 eurų papildomų pajamų“, – skaičiuoja E. Staniulionė.
Uždirbant didesnį atlyginimą, „į rankas“ gaunama suma padidėja dar labiau. Pavyzdžiui, 4000 eurų alga „ant popieriaus“ kaupiant pensijai siekia 2300 eurų „į rankas“, nutraukus kaupimą – 2420 eurų. Kas mėnesį susidaro 120 eurų skirtumas, o per metus – jau 1440 eurų.
„Pasirinkus nebekaupti pensijai ir gauti didesnį atlyginimą dabar, iš esmės atsisakoma investicijos į ateitį. Pirmiausiai dėl to, jog senatvės pensija, dabartiniais skaičiavimais, vidutiniškai sudarys vos 30 proc. dabartinių žmogaus pajamų. Ar įsivaizduojate, kad reikės atsisakyti daugiau kaip dviejų trečdalių savo išlaidų? Tad išaugus atlyginimui skatiname žmones pagalvoti ir apie papildomas investicijas būsimai senatvei“, – svarsto pašnekovė.
Aleksandras Izgorodinas: investuos kas penktas?
Kiek išaugę atlyginimai gali paskatinti vartojimą, ekspertai kol kas nesiima vertinti – didesnę įtaką ekonomikai gali padaryti iš pensijų fondų atsiimtos lėšos. „Citadele“ banko inicijuotos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 63 proc. respondentų ketina atsiimtus pinigus išleisti vartojimui.
„Apklausa atskleidė, kad vis tik ne visi pensijų reformos pinigai bus „pravalgyti“. Dalis gyventojų atsiimtas lėšas skiria finansinių įsipareigojimų mažinimui. Toks pasirinkimas dažnu atveju yra racionalesnis nei šias lėšas tiesiog išleisti vartojimui. Vis dėlto tai nėra vienintelis kelias – prieš priimant sprendimą verta įvertinti ir alternatyvas. Pavyzdžiui, grąžinus dalį būsto paskolos sutaupoma palūkanų, tačiau investuojant ar kaupiant lėšas ilgesniu laikotarpiu galima pasiekti didesnę grąžą, nors tokie sprendimai susiję su rizika“, – komentuoja Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas.
Apklausos duomenimis, beveik penktadalis (18 proc.) respondentų planuoja atsiimtus pinigus investuoti finansų rinkose ir į III pakopos pensijų fondus. Kaupti pensijai III pakopoje gali paskatinti ir darbdaviai, mokėdami periodines įmokas. Tai – viena iš darbuotojų motyvavimo priemonių.
„Darbdaviai gali paskatinti savo darbuotojus galvoti apie ateitį ir padėti jiems kaupti būsimai pensijai. Nuo 2019 metų savo darbuotojams siūlome kaupti III pensijų pakopoje. Šiuo metu šia galimybe naudojasi daugiau kaip pusė darbuotojų – 521. Vien 2025 metais „Bitė Lietuva“ į III pensijų pakopos fondus pervedė daugiau kaip 597 tūkst. eurų. Susidomėjimas papildomu kaupimu pensijai auga nuosekliai – pernai sudarėme beveik 90 naujų sutarčių darbuotojų pensijos kaupimui III pakopoje“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė E. Staniulionė.
About the Author
