Didžiausio šalies draudiko duomenys rodo, kad didėja verslo įmonių civilinės atsakomybės žalų skaičius, o nukentėjusios šalys vis dažniau būna linkusios kreiptis dėl patirtų nuostolių ar negautų pajamų atlyginimo.
Praėjusiais metais „Lietuvos draudimas“ fiksavo kone 950 verslo civilinės atsakomybės (VCA) žalų – tai yra 16 proc. daugiau nei ankstesniais 2024 metais.
„Pastebime, kad reikšminga šalies verslo atstovų dalis nuvertina jų vykdomo verslo keliamas rizikas trečiosioms šalims. Neretai yra laikomasi pozicijos, kad tikimybė sukelti žalą kaimynystėje veikiančioms įmonėms ar sugadinti klientų patikėtą turtą yra mažai tikėtina. Tačiau statistika rodo ką kita – žalų skaičius per metus išaugo šeštadaliu“, – sako Valdemaras Jakubovskis, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento vadovas.
Pasak eksperto, tai signalas, kad civilinės atsakomybės rizikos versle tampa vis dažnesnės, todėl jų nereikėtų laikyti išimtinėmis ar retai pasitaikančiomis situacijomis.
Iš viso pernai bendrovės registruotų VCA nuostolių suma siekė 1,35 mln. eurų. 2024 metais ji buvo didesnė – apie 2,3 mln. eurų, tačiau šį skirtumą nulėmė keli išskirtinai dideli įvykiai, kurių bendra suma sudarė apie 1,2 mln. eurų. Neskaičiuojant šių kelių pavienių incidentų, civilės atsakomybės žalų apimtys versle išliko reikšmingos – 2025 m. vieno įvykio žalos vidurkis viršijo 1,4 tūkst. eurų.
„Vertinant vien tik vidutinės išmokos dydį galima neįžvelgti tikrojo masto, tačiau pavieniai atvejai rodo, kad viena žala gali būti verta šimtus tūkstančių eurų. Praėjusiais metais didžiausia išmoka siekė beveik 280 tūkst. eurų – tai labai aiškus pavyzdys, kaip atsakomybės lygis gali išaugti. Tokios sumos daugeliui mažų ar vidutinių įmonių sudarytų reikšmingą dalį metinio pelno ar prilygtų planuotoms investicijoms ir reikšmingai sutrikdytų verslo veiklą“, – sako V. Jakubovskis.
Pasak draudikų atstovo, didžioji dalis atvejų kyla ne dėl išskirtinių ar dramatiškų situacijų, o dėl kasdienių veiklos epizodų. Pavyzdžiui, montavimo metu sugadinamas kliento turtas, nekokybiškas produktas sukelia žalą vartotojams ar trečiųjų asmenų turtui, nuo pastato stogo nučiuožęs sniegas apgadina kliento pastatytą automobilį, o prekybos ar paslaugų erdvėje įvyksta nelaimingas atsitikimas.
„Prie to prisideda ir įprasti pavojai – gaisrai, užliejimai ar įrangos gedimai, kai žala padaroma tretiesiems asmenims. Vis dažniau kartu su tiesioginiais nuostoliais nukentėjusios šalys reikalauja atlyginti ir negautas pajamas ar papildomas išlaidas, todėl bendra atsakomybės suma gali potencialiai išaugti“, − komentuoja V. Jakubovskis.
Ekspertas pastebi, jog žalų pasiskirstymas atspindi ir bendrą ekonominį aktyvumą šalyje. Beveik kas trečia VCA žala buvo fiksuota sostinėje Vilniuje, dar apie 16 proc. – Kaune. Šie du didmiesčiai kartu sudaro beveik 45 proc. visų VCA žalų atvejų.
About the Author
