Paauglystėje išvaizda ir kūnas keičiasi greičiau, nei spėjama prie to priprasti. Tokie staigūs brendimo pokyčiai vaikams sukelia įvairių neigiamų jausmų ir išgyvenimų. Apie tai kalbamės su Kauno klinikų akušerijos-ginekologijos gydytoja rezidente ir lytinio ugdymo lektore projekte „Žemiau bambos“ Vilte Vaitkiene bei Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytoju Pauliumi Narušiu.
Kodėl svarbu kalbėti?
„Žemiau bambos“ projekte lytinio ugdymo pamokas įvairaus amžiaus vaikams vedanti lektorė V.Vaitkienė teigia, kad atvirai kalbėti su įvairaus amžiaus vaikais svarbu nuo mažų dienų.
„Atviras pokalbis apie lytiškumą padeda paaugliams saugiai ir užtikrintai pereiti dažnai tikrai nelengvą brendimo laikotarpį, sumažina klaidingos informacijos riziką ir stiprina psichologinę jauno žmogaus sveikatą“, – sako Kauno klinikų akušerijos-ginekologijos gydytoja rezidentė ir lytinio ugdymo lektorė projekte „Žemiau bambos“ Viltė Vaitkienė.
Gydytoja rezidentė teigia, kad svarbu suteikti amžiui aktualią ir patikimą informaciją, būti tuo vadinamuoju saugiu suaugusiuoju vaiko ar paauglio gyvenime: „Atviras pokalbis apie lytinę sveikatą kuria pasitikėjimą. Normalu, kad kiekvienas žmogus turi klausimų apie jo kūne vykstančius procesus, todėl dažnai vengdami vadinamųjų nepatogių temų galime pastūmėti jaunus žmones ieškoti netikslios bei iškreiptos informacijos internete.“
V.Vaitkienė pažymi, kad ypač svarbu akcentuoti asmenines ribas bei saugumą, pateikiant paprastų pavyzdžių, kaip tas ribas galima nubrėžti. Nuo pat mažų dienų tikslinga paaiškinti, kad artumas, ypač fizinis, negali egzistuoti be sutikimo. Gyvenime sutinkame įvairių žmonių, tiek suaugusių, tiek bendraamžių, tad jei kito žmogaus žodžiai ar elgesys verčia jaustis nemaloniai, būtina tai pasakyti.
Lytiškumo lektorė priduria, kad padėdami paaugliui suvokti savo bei priešingos lyties anatomiją, kūno pokyčius, mažiname jaunų žmonių baimes, padedame gyvenime jiems jaustis užtikrintesniems. Įvairūs praktiniai pavyzdžiai, kaip elgtis netikėtose situacijose (tarkime, netikėtai užklupus mėnesinėmis mokykloje ar per ekskursijas) leidžia paaugliui pasijusti saugiau.
Kauno klinikų gydytoja rezidentė akcentuoja, kad kalbėti apie savo kūną reikia nuo pat mažumės, trumpais ir aiškiai, suprantamais sakiniais. Pradėti nuo asmeninių vietų, pagarbos savo ir kito kūnui. Vėliau aptarti kūno pokyčius skirtingais brendimo etapais (lytinių organų higieną bei anatomiją, nemalonų prakaito kvapą, mėnesines, poliucijas, aknę), pateikti pavyzdžių, kaip sau padėti tokiais atvejais.
„Taip kuriame pasitikėjimą, todėl galime tikėtis, kad kilus klausimui paauglys nejaus gėdos kreiptis pagalbos. Paaugliai mėgsta lygintis tarpusavyje, tačiau svarbu suprasti, kad visi bręsta skirtingu greičiu ir metu“, – sako pašnekovė.
Mokytojas: apie lytiškumą reikia kalbėtis drąsiai
Su ja sutinka Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytojas P.Narušis, kuris su lytiškumo temomis mokykloje susiduria dėstydamas biologiją ir gyvenimo įgūdžių programą. Jis teigia, kad apie lytiškumą kalbėtis reikia drąsiai, pripažindamas, jog daugeliui paauglių tai yra nepatogi tema, apie kurią per mažai šnekama.
Mokytojas pastebi, kad daugelis paauglių yra nedrąsūs ir į lytiškumo temą pamokų metu reaguoja įvairiai. Jie neretai susigėsta net kalbėdami apie paprasčiausią žmogaus kūno biologiją. Tiesa, P.Narušis tiki, kad nėra tokių temų, apie kurias nebūtų galima kalbėti, tik reikia parinkti žodžius, kurie tiktų tam tikro amžiaus vaikams. Su vyresnio mokyklinio amžiaus moksleiviais rekomenduojama kalbėtis apie lytiškai plintančias ligas, nėštumą ir kitus opius dalykus.
„Normalu, kad šnekėti sunku, nes nekalbame apie tai kaip apie politiką ar maisto gaminimą. Tai nėra kasdienė tema. Visgi tai yra intymus gyvenimas. Vienos temos yra jautresnės nei kitos. Apie romantinius santykius galima kalbėti įvairiais kampais, nesvarbu, kad kam nors tokios temos kelia juoką ar gėdos jausmą“, – akcentuoja P.Narušis.
„Svarbu apie tai kalbėti, nes žinojimas didina saugumą. Tai yra seksualinės prievartos, net lytiškai plintančių ligų prevencija“, – pabrėžia P. Narušis, pridurdamas, kad mokytojai stengiasi suteikti žinių, kad žmonės savo gyvenime galėtų priimti sprendimus.
Neturėtume lygintis tarpusavyje
Paklausta, kaip užauginti vaiką, turintį sveiką požiūrį į savo kūną, V.Vaitkienė teigia, kad į šį klausimą negalima atsakyti trumpai. Ji įsitikinusi, kad pirmiausia kiekvienam žmogui sveika pamilti save. Vaikai ir paaugliai mokosi, imdami pavyzdį iš mūsų. Visi žmonės yra skirtingi charakteriu, pomėgiais ir kūno savybėmis, todėl neturėtume lygintis tarpusavyje ar kritikuoti kitus.
„Gyvename socialinių medijų laikais, kada paaugliai turi neribotą prieigą prie interneto ir ten matomų vaizdų, su jais tapatinasi, todėl svarbu akcentuoti, kad visi kūnai skirtingi – ir tai yra gerai“, – pabrėžia gydytoja rezidentė.
P.Narušis taip pat neabejoja, kad vaikams lytinio brendimo laikotarpiu gali kilti įvairių klausimų apie savo kūną.
„Paauglystėje dažniausiai kyla klausimų apie tai, ar kas nors yra normalu, pavyzdžiui, kas vyksta mėnesinių metu, vaikinams – apie pirmąsias poliucijas, rytinę erekciją. Jaunuoliai teiraujasi, koks yra normalus lytinių organų dydis arba kada normalu pradėti lytinius santykius, – dėsto Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokytojas Paulius Narušis. – Paaugliai tiesiog nori būti tikri, ar su jais viskas gerai, kad jie yra sveiki.“
Lytinė orientacija brendimo laikotarpiu
Lytinė orientacija – dar viena, paaugliams įdomi tema. Ar ji gali pasikeisti brendimo laikotarpiu? Pasak P.Narušio, į šį klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti. „Kažin, ar kas nors yra į jį tiksliai atsakęs“, – svarsto jis. Priimta manyti, kad dažniausiai potraukis vienai ar kitai lyčiai yra įgimtas. Tačiau pagal kitą teoriją gali būti visokiausių svyravimų. Kita vertus, mokytojas nemano, kad noras viską išbandyti reiškia orientacijos pasikeitimą.
P.Narušiui patinka teorija, kuri teigia, kad mes nesame 100 proc. vienos orientacijos. Tai galbūt ir lemia, kad paauglystėje kyla noras viską išbandyti. „Aš dažniausiai sakau, kad tai normalu. Mano nuomone, nereikia nei savęs gąsdinti, nei bijoti apie tai kalbėti. Nėra taip, kad paauglystėje kas nors radikaliai pasikeistų“, – pažymi gyvenimo įgūdžių programos mokytojas.
Ankstyvas ar vėlyvas brendimas
Mokytojas įsitikinęs, kad išmokti priimti kūno pokyčius galima tik apie juos kalbantis. Svarbu apie tai šnekėtis ir šeimoje, ir per pamokas mokykloje. Pokyčiai priimami pateikiant patikimą informaciją. Patikinant, kad kas nors nėra taip blogai kaip kartais gali pasirodyti.
„Dažniausiai mes nežinome intymių dalykų, kurie vyksta su draugais, kaip jie bręsta. Tai nėra akivaizdžiai matoma, išskyrus tai, jog galbūt kam nors pradeda anksčiau želti barzda arba kas nors staiga gerokai ūgteli“, – pastebi P.Narušis ir pataria kalbantis su paaugliais atkreipti dėmesį į tai, kad skiriasi mūsų visų genetika, kad paveldime skirtingus dalykus ir pan. Tarkime, sportininkams antriniai lytiniai požymiai pasirodo anksčiau. Galų gale, svarbu pasakyti paaugliui, kuris dėl ko nors abejoja, kad jis visada gali kreiptis į specialistą. Pastarasis apžiūrės ir paklaus visai kitų dalykų nei draugai ar mokytojas. „Per pamoką negalime skirti individualaus dėmesio kiekvienam mokiniui ir išsklaidyti kiekvieno iš jų abejonės“, – apgailestauja P.Narušis.
About the Author
